Obergrupenfiureris
Obergrupenfiureris (vok. Obergruppenführer) – SA ir SS karinis laipsnis, atitinkąs Vokietijos armijos pilną generolą (TSRS generolą pulkininką). Galutinai susiformavusioje SS laipsnių sistemoje sekantis vyresnis laipsnis buvo oberstgrupenfiureris, o jaunesnis – grupenfiureris.
SA obergrupenfiureris redaguoti
Laipsnis įvestas 1932 m. kaip SA laipsnis ir reiškė 'obergrupės vadas'. Obergrupė buvo prilyginta karo metų armijų grupei. Obergrupę sudarydavo kelios grupės (SA struktūroje atitikusios armijas). SA obergrupenfiurerio laipsnį turėjo tik aukščiausios SA vadovybės (vok. Oberste SA-Führung) nariai bei kai kurių SA grupių vadai veteranai.
Pirmieji SA nariai, gavę obergrupenfiurerio laipsnį, buvo Adolfas Hiunlainas (Adolf Hühnlein), Edmundas Heinesas (Edmund Heines; E. Riomo (E. Röhm) pavaduotojas), Fricas fon Krauseris (Fritz Ritter von Kraußer), Karlas Zigmundas Licmanas (Karl-Siegmund Litzmann), Viktoras Lucė (Viktor Lutze).
1934 m. SA obergrupenfiureriais tapo Augustas Šneidhuberis (August Schneidhuber) ir Hermanas Rešnys (Hermann Reschny).
Ilgųjų Peilių nakties metu daugelis aukščiausios SA vadovybės narių (išskyrus A. Hiunlainą, V.Luzę ir K. Licmaną) buvo nužudyti. Vėliau keletą metų SA obergrupenfiurerio laipsnis nebuvo suteikiamas. Nauja SA obergrupenfiurerių banga atsirado tik Antrojo pasaulinio karo metais.
SS obergrupenfiureris redaguoti
Iki 1942 m. buvo aukščiausias SS laipsnis, už kurį aukštesnis buvo tik SS reichsfiureris (H. Himlerio turėtas laipsnis). Kaip SS karinis laipsnis obergrupenfiurerio laipsnis buvo sukurtas H. Himleriui plečiant SS. Himleris ir buvo vienas pirmųjų SS karininkų, gavusių SS obergrupenfiurerio laipsnį. Jis šį laipsnį turėjo kartu eidamas SS reichsfiurerio pareigas. Tuo metu SS reichsfiureris buvo pareigos, ne laipsnis.
Pirmaisiais SS egzistavimo metais obergrupenfiurerio laipsnis kartais buvo naudojamas sulyginti du SS karininkus pagal vyresnumą, kad išvengti kovos dėl valdžios NSDAP partijoje. Tokia buvo istorija su Kurtu Daliuge, kuris vadovavo didžiumai SS Berlyno regione 1930–1934 m. Norėdamas išvengti SS skilimo į dvi atskiras dalis (viena Šiaurės Vokietijoje, kita – Bavarijoje), A. Hitleris suteikė Daluegei obergrupenfiurerio laipsnį, taip sulygindamas jį su Himleriu.
Po Ilgųjų Peilių nakties SS ir SA tapo visiškai skirtingomis organizacijomis. SA ir toliau naudojo obergrupenfiurerio laipsnį, tačiau jis imtas plačiai naudoti ir SS. SS obergrupenfiureris tapo aukščiausių Bendrosios SS laipsniu (tik H. Himleris turėjo dar aukštesnį reichsfiurerio laipsnį). SS kariuomenėje obergrupenfiurerio laipsnis laikytas lygiu Vokietijos armijos pilnam generolui (vok. SS-Obergruppenführer und General der Waffen-SS 'SS obergrupenfiureris ir SS kariuomenės generolas').
SS obergrupenfiurerio laipsnį turėjo 98 žmonės (kartais teigia, kad 109), iš kurių 21 tarnavo SS kariuomenėje. Šis laipsnis išliko aukščiausiu SS generolo laipsniu iki 1942 m., kai SS buvo įkurtas aukštesnis SS oberstgrupenfiurerio laipsnis.
Obergrupenfiurerio laipsnį turėjo kai kurios labai žinomos SS asmenybės – pvz., Reinhard Heydrich ir Ernst Kaltenbrunner. Šį laipsnį turėjo ir Karl Wolff, kurį pasibaigus karui nelaisvėn paėmė sąjungininkai.
SS obergrupenfiureris buvo buvo standartinis SS ir policijos vadų bei SS kariuomenės korpusų vadų laipsnis.
Obergrupenfiurerio laipsnis galėjo būti praplėstas suteikiant papildomą pilno generolo laipsnį:
- Obergrupenfiureris, paskirtas į policijos tarnybą, gaudavo laipsnį vok. SS Obergruppenführer und General der Polizei – 'SS obergrupenfiureris ir policijos generolas'.
- Obergrupenfiureris, paskirtas į SS kariuomenę, gaudavo laipsnį vok. SS Obergruppenführer und General der Waffen-SS – 'SS obergrupenfiureris ir SS kariuomenės generolas'.
Obergrupenfiurerio laipsnį buvo gavę 109 žmonės, jų tarpe – du vengrai (Ferenc Feketemalmy-Czeydner ir Jenő Ruszkay-Ranzenberger). Iš V. fon Heldorfo (Wolf-Heinrich Graf von Helldorf)[1] laipsnis buvo atimtas, o jis pats nubaustas mirties bausme už dalyvavimą sąmoksle prieš Hitlerį.
Keturi obergrupenfiureriai gavo aukštesnį oberstgrupenfiurerio laipsnį. Tai Kurtas Daliugė (Kurt Daluege), Francas Švarcas (Franz Xaver Schwarz), Jozefas Ditrichas (Sepp Dietrich) ir Paulius Hauseris (Paul Hausser).
Skiriamieji ženklai redaguoti
1942 m. SS laipsnių sistema buvo modifikuota, ir nuo tada SS obergrupenfiurerio antsiuvai turėjo tris lapus ir du kvadratėlius. SS kariuomenės obergrupenfiureriai nešiojo vermachto generolo antpečius.
-
Brigadefiureris (nuo 1942 m.) -
Grupenfiureris (nuo 1942 m.) -
Obergrupenfiureris (nuo 1942 m.) -
Oberstgrupenfiureris (nuo 1942 m.) -
Teodoras Eikė -
Gotlobas Bergeris, SS vyriausiosios valdybos viršininkas -
Hansas Jutneris, SS operatyvinės vyriausiosios valdybos viršininkas -
Erichas fon dem Bachas, buvęs SS korpuso vadas
| jaunesnis laipsnis grupenfiureris (generolas leitenantas) |
SS laipsnis obergrupenfiureris (generolas) |
vyresnis laipsnis oberstgrupenfiureris (generolas pulkininkas) |
| jaunesnis laipsnis grupenfiureris (generolas leitenantas) |
SA laipsnis obergrupenfiureris (generolas) |
vyresnis laipsnis SA štabšefas (generolas pulkininkas) |