Nyrbatoras
Nyrbatoras (veng. Nyírbátor) – miestas šiaurės rytinėje Vengrijos dalyje, netoli valstybinės sienos su Rumunija ir Ukraina. Rajono centras, priklauso Sabolčo-Satmaro-Berego medei. Apie 12 000 gyventojų, žinomas savo terminių vandenų maudykle.
| Nyrbatoras veng. Nyírbátor | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Vengrija
|
| Medė | Sabolčas-Satmaras-Beregas |
| Rajonas | Nyrbatoro rajonas |
| Meras | Antalas Matė (veng. Máté Antal) |
| Gyventojų | 11 831 |
| Plotas | 66,73 km² |
| Tankumas | 177 žm./km² |
| Pašto kodas | 4300 |
| Tinklalapis | [1] |
 Vikiteka |
Nyrbatoras |
Geografija redaguoti
Miestas išsistatęs kalvotame etnografinio ir geografinio regiono Nyírség (liet. Beržų kraštas), prie kelio Nr. 471 iš Debreceno į valstybinės sienos kirtimo punktą su Ukraina Tisabečis–Vilokas. Vietiniai keliai jungia su Nyredhaza ir Baktaloranhaza, o taip pat veda prie sienos kirtimo su Rumunija Nyrabranai–Valia lui Michai. Per Nyrbatorą kursuoja vietiniai traukiniai iš Debreceno į Matesalką bei atgal.
Istorija redaguoti
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar 1279 m. Vengrijos karalius Karolis Robertas 1330 m. gyvenvietei suteikė turgaus rengimo privelegiją. Priklausė Gutkeledų giminei, vėliau iki pat 1613 m. perėjo į Batorų rankas. Pastarųjų valdymo metu Nyrbatoras XV a. ir XVI a. klestėjo kaip amatų ir prekybos centras prie kelio, jungiančio Vengriją su Lenkijos karalyste ir Transilvanija. 1549 m. Nyrbatore imperatoriaus Ferdinando I pasiuntiniai su Transilvanijos regentu vyskupu Jurgiu Martinuzzi sudarė sutartį, pagal kurią Transilvanija perėjo į Habsburgų pavaldumą. XVIII a. gyvenimas mieste nusmuko ir šalies administracinės reformos metu 1872 m. Nyrbatoras prarado miesto teises, jas atgavo tik 1973 m.
Nyrbatoras plačiai susijęs su Batorų giminės istorija, kas atsispindi jo pavadinime ir herbe. Legenda skelbia: Mitinis didvyris Vitus, trimis smūgiais nugalėjęs pelkėse apsigyvenusį drakoną, buvo pramintas Báthory, kar reiškia vengriškai reiškia „drąsuolis“. Batorų giminės herbe pavaizduotas kandantis sau į uodegą drakonas, o supaprastintame variante išdėstyti trys žvėries dantys. Miesto kalvinų bažnyčioje patalpintas kalkakmenyje iškaltas Batorų herbas, manoma, kad panašus buvo pagamintas Transilvanijos vaivados Ištvano Batoro (Lietuvos–Lenkijos valdovo Stepono Batoro tėvo) sarkofagui papuošti. Šios plokštės kopija 2018 m. buvo padovanota Valdovų rūmams Vilniuje ir dabar ji demonstruojama ekspozicijų salėje.
Turistinės atrakcijos redaguoti
1488–1511 m. Nyrbatore iškilo kalvinų Šv. Jurgio bažnyčia, po to – medinė varpinė (XVI a.). Be to, stovi gotikinė pranciškonams priklausiusi Romos katalikų bažnyčia (nekentėjusi turkų invazijos metu, interjeras 1717 m. atkurtas baroko stiliumi). Baroko laikotarpiui priskirtinas ir buvęs vienuolynas, jame dabar įrengtas Ištvano Batoro (1477–1534) muziejus. Išlikusi nedidelė Batorų pilis. Nuo 1967 m. mieste rengiami muzikiniai, o nuo 1992 m. – ir gatvės teatrų festivaliai.
Partnerystės ryšiai redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- Miesto internetinė svetainė (vengrų k.)
- Magyarország közigazgatási helynévkönyve, 2018. január 1. (vengrų k.)
- Valdovų rūmuose – įspūdinga Vengrijos dovana šimtmetį švenčiančiai Lietuvai // www.valdovurumai.lt
- Nyir-Bátor // Pallas Nagy Lexikona
- Nyírbátor // Műemlékek.info (vengrų k.)
- Miesto vaizdai iš oro(vengrų k.)