Nuoviras
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nuoviras (lot. Decoctum) – skystis, gaminamas iš augalų ar jų dalių ir vandens.
Nuoviras ruošiamas iš tų vaistinių augalų dalių, kurios palyginti sunkiai atiduoda savo veikliąsias medžiagas – tai žievė, šaknys, šakniastiebiai, mediena, stambūs lapai, išdžiovinti vaisiai.
Nuoviras vartojamas kulinarijoje (pvz., sultinys) ir farmakologijoje kaip vaistinis preparatas, gaminamas iš vaistinių augalų, skirtas vidiniam ir išoriniam vartojimui.
Gaminimas redaguoti
Imama 1 dalis smulkintos augalinės žaliavos ir 10 dalių vandens (1:10). Preparatai, skirti išoriniam vartojimui, gaminami didesnės koncentracijos – 1:5. Jei augale yra stipriai veikiančių medžiagų, tada gaminami mažesnės koncentracijos – 1:30, jei yra nuodingų medžiagų – 1:400.
Stiebai, žievė, šaknys smulkinami 3 mm, lapai – 5 mm dalelėmis. Vaistinė žaliava užpilama šaltu vandeniu, užvirinama ir, dažnai pamaišant, virinama 20-30 minučių verdančio vandens vonelėje arba ant silpnos ugnies. Nuoviras vėsinamas kambario temperatūroje 10-15 minučių, po to filtruojamas ir, jei reikia, pripilamas reikiamas virinto vandens kiekis. Augalų, kuriuose yra rauginių medžiagų, nuovirus reikia filtruoti tuoj pat nukėlus nuo ugnies.
Atskirais atvejais paruoštos vaistažolės sudedamos į termosą ir užpilamos verdančiu vandeniu. Uždarytame termose palaikius 1–2 val., nusunkiama.
Nuoviras labai greitai genda, ypač vasarą ar šiltoje patalpoje, todėl jį geriausia gaminti kas dieną mažais kiekiais ir suvartoti per 1-2 dienas. Laikomas tamsioje vėsioje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Jei kasdien paruošti negalima, jis laikomas vėsioje vietoje, šaldytuve, bet ne ilgiau kaip 3 paras. Vartojamas pagal nurodymus.
Vaistinės savybės redaguoti
Nuoviras yra pakankamai stiprus, didesnės koncentracijos negu užpilas, todėl vartoti reikėtų nedideliais kiekiais – rekomenduojama ne daugiau kaip stiklinę per dieną.
Jis, kaip ir užpilas, gali būti geriamas, juo skalaujama gerklė, žaizdos, daromos inhaliacijos, gydomosios vonios, pavilgai.