Nuotaikos stabilizatorius

Nuotaikos stabilizatoriai (angl. mood stabilizers) arba normotymikaivaistai, vartojami dvipolių afektinių sutrikimų (maniakinės depresijos) gydymui. Jie taip vadinami todėl, kad normalizuoja nuo maniakinių-depresinių sutrikimų kenčiančių pacientų nuotaikas: pernelyg pakilias (manija) ar prislėgtas (depresija).[1] Žmonėms, kurių nuotaika pakankamai stabili, t. y. jai nebūdingi ryškūs pakilimai ir nuosmukiai, šie vaistai neturi didesnio efekto.

Nuotaiką stabilizuojantis ličio preparatas

Vaistiniai preparatai redaguoti

Pacientams, turintiems bipolinių sutrikimų, gali būti skiriami šie nuotaikos stabilizatoriai:[2]

  • ličio druskos („Contemnol“);
  • karbamazepinas („Carbamazepin“, „Carbalex 400 mg, 200 mg,“ „Tegretol CR 400 mg, 200 mg“, „Tegretol 400 mg, 200 mg“, „Finlepsin“, „Finlepsin 400 mg, 200 mg retard“, „Carbatol 200 mg“, „Tegretol“, „Timonil Saft“, „Zeptol 200 mg“, „Timonil 200 mg“, „Timonil 600 mg, 300 mg, 150 mg retard“);
  • valproinės rūgšties preparatai („Depakine“, „Convulex“, „Apilepsin“ bei „Orfiril“);
  • naujos kartos prieštraukuliniai vaistai (gabapentinas, lamotridžinas ir topiramatas).

Pasikartojančių manijos ir depresijos epizodų gydymui seniausiai naudojamas litis – nuotaiką stabilizuojantis preparatas. Prieštraukuliniai vaistai visų pirma buvo sukurti epilepsijos gydymui. Bet vėliau paaiškėjo, kad jie padeda ir nuo nuotaikos svyravimų kenčiantiems pacientams. Pvz. lamotridžinas sumažina glutamaterginį aktyvumą, tinka bipolinio sutrikimo metu depresijos atkryčio gydymui ir profilaktikai.

Jei litis veikia nepakankamai gerai arba sukelia nepageidaujamą poveikį, jis pakeičiamas valproine rūgštimi arba prieštraukuliniais vaistais. Sunkiais atvejais gydoma ličio ir vieno minėtų medikamentų deriniais. 70–80 proc. pacientų litis sumažina manijos simptomus. Kai gydant ličiu nepavyksta pakankamai stabilizuoti nuotaikų, skiriamas karbamazepinas, kurio veikimo mechanizmas panašus į ličio. Be to, jis skiriamas ir tais atvejais, kai manijų epizodai dažnai kartojasi. Valproinės rūgšties veiksmingumas iki galo dar neištirtas.

Ličio dozavimas priklauso nuo paciento kūno masės, jo dozavimas turi būti labai tikslus. Jei ličio koncentracija kraujyje per maža, reikiamo gydymo efekto nepavyksta pasiekti, o perdozavimas gali sukelti apsinuodijimą. Kraujo tyrimais nustatoma ličio koncentracija kraujyje.

Jei maniją lydi psichozės simptomai, litis gali būti papildomas antipsichotikų. Depresijos fazėje, be ličio, skiriama antidepresantų.

Šalutiniai poveikiai redaguoti

Dažniausiai dėl ličio vartojimo pasitaikantys nepageidaujami poveikiai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, svorio didėjimas, rankų drebėjimas ir atminties bei koncentracijos sutrikimai, kylantis troškulys.

Karbamazepinas paprastai sukelia apsnūdimą, mieguistumą, galvos svaigimą, pusiausvyros sutrikimus, dvejinimąsi akyse ir (vartojant dideles dozes) pykinimą bei vėmimą.

Valproinės rūgšties nepageidaujamas poveikis yra palyginti silpnas, pasireiškiantis mieguistumu, pykinimu, pilvo skausmais, kartais vėmimu ir viduriavimu.

Šaltiniai redaguoti