Nuolatinė taryba
Nuolatinė taryba (lenk. Rada Nieustająca) – Abiejų Tautų Respublikos aukščiausiasis vykdomosios valdžios organas 1775–1789 m.
Nuolatinė taryba susidėjo 36 renkamų narių (18 senatorių ir 18 atstovų) ir pirmininko – karaliaus. Trečdalis Tarybos narių turėjo atstovauti Lietuvą, o du trečdaliai – Lenkiją. Kiekvienas ordinarinis Seimas turėdavo perrinkti pusę tarybos narių.[1]
Nuolatinė taryba buvo suskirstyta į penkis departamentus:
- Užsienio reikalų departamentas (lenk. Departament Interesów Cudzoziemskich)
- Iždo departamentas (lenk. Departament Skarbu)
- Teisingumo departamentas (lenk. Departament Sprawiedliwości)
- Karo departamentas (lenk. Departament Wojskowy)
- Policijos departamentas (lenk. Departament Policji)
Nuolatinės tarybos veikla:
- Modernizuota ir padidinta kariuomenė bei apribotos etmonų galios
- Stengtasi reformuoti teisės sistemą ir teismų darbą
- Pertvarkytos vykdomosios valdžios įstaigos
- Pertvarkyti mokesčiai
- Sudarytos palankios tarptautinės prekybos sutartys
- Suvienodintos svorių ir tūrių sistemos
Nuolatinė taryba buvo įkurta spaudžiant Rusijai. Jos įtaka tarybai išliko ir vėliau. Dėl to Nuolatinė taryba kartais buvo vadinama „Nuolatine išdavyste“ (lenk. Zdradą Nieustającą).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ A. Šapoka. Lietuvos istorija – fotografuotinis leidimas. – Vilnius: Mokslas, 1989.
.svg){kind=small}
|
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |