Njokiai (it. gnocchi, vok. Nocken) dar siūlomi vadinti bulvinukais, itališkais kukuliais[1] – italų arba Austrijos–Vengrijos virtuvės patiekalas – nedideli virti gaminiai iš miltų, manų kruopų arba bulvių.[2]

Njokiai
Njokiai

Tradiciškai gaminami iš plikytos tešlos (vietoje vandens naudojant pieną), parmezano sūrio. Tešla sudedama į konditerinį maišelį ir išspaudžiama nedideliais gabalėliais į puodą su verdančiu pasūdytu vandeniu. Njokiai paverdami, kol iškils, tada sugriebiami ir nusausinami. Tada apkepami orkaitėje su Mornė padažu.[2]

Bulviniai (vokiški) njokiai gaminami iš sugrūstų virtų bulvių, kiaušinių, sviesto ir miltų. Masė pagardinama druska, pipirais, muskato riešutu, tada iš jos formuojami kamuoliukai, kurie suplojami šakute ir išverdami. Nusausinti pakepami orkaitėje su sūriu ir sviestu.[2]

Romėniški njokiai gaminami iš manų kruopų, kurios sumaišomos su verdančiu pienu. Mišinys pagardinamas druska, prieskoniais, verdamas ~20 minučių. Įdedami 2 kiaušinių tryniai, jais ištepamas masės paviršius, paliekama ataušti. Tada masė supjaustoma į gabalėlius, sudedama į sviestu pateptą formą, apibarstoma sūriu ir kepama orkaitėje.[2]

Dabar sukurta daug įvairių njokių atmainų. Panašūs į njokius miltiniai gaminiai gaminami ir kitur Europoje – lietuvių ežiukai, švilpikai, lenkų tinginiai (leniwe), vokiečių špecliai ir kt. Njokiai populiarūs ne tik Italijoje, Austrijoje, bet ir Prancūzijoje, Argentinoje, Paragvajuje, Urugvajuje.

Šaltiniai redaguoti

 
  1. Kaip lietuviškai vadintini ital. gnocco, gnoccho, gnocchi? Archyvuota kopija 2017-01-19 iš Wayback Machine projekto., VLKK
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Prosper Montagné. The New Larousse Gastronomique. New York, Crown Publishers, Inc., 1977 // p. 427–428.