Nikolajus Šustovas
| Nikolajus Šustovas rus. Никола́й Семёнович Шу́стов | |
|---|---|
| |
| Nikolajaus Šustovo portretas | |
| Gimė | 1834 m. gruodžio 29 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija |
| Mirė | 1868 m. gruodžio 5 d. (33 metai) Sankt Peterburgas, Rusijos imperija |
| Veikla | rusų istorinio žanro tapytojas, Sankt Peterburgo dailės akademijos akademikas, keturiolikos maišto dalyvis, vienas iš „Dailininkų artelės“ steigėjų |
| Alma mater | Peterburgo imperatoriškoji dailės akademija |
Nikolajus Šustovas (rus. Никола́й Семёнович Шу́стов, 1834 m. gruodžio 29 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija – 1868 m. gruodžio 5 d. ten pat) – rusų istorinio žanro tapytojas, Sankt Peterburgo dailės akademijos akademikas, keturiolikos maišto dalyvis, vienas iš „Dailininkų artelės“ steigėjų.[1]
Biografija redaguoti
Nikolajus Šustovas gimė 1834 m. gruodžio 29 d. Sankt Peterburge, Rusijos imperijoje. Studijavo Peterburgo dailės akademijoje. Jo klasei vadovavo profesorius Piotras Basinas. Savo sugebėjimais Šustovas gana anksti patraukė dėstytojų dėmesį. 1856 m. jis gavo mažąjį sidabro medalį už tapybą iš natūros, kitais metais tą patį medalį – už tapybą iš natūros bei didįjį sidabro medalį už eskizą iš gamtos. 1858 m. Šustovas Dailės akademijos tarybai pristatė savo programą gauti mažajam aukso medaliui, t. y. paveikslą: „Ivanas III nuverčia totorių jungą, nuplėšdamas chano atvaizdą ir liepdamas nužudyti ambasadorius“. Akademija išreiškė padėką Šustovui už šį paveikslą ir 1861 m. jam buvo įteiktas mažasis aukso medalis.[2]
1863 m. lapkričio 9 d. Nikolajus Šustovas dalyvavo Dailės akademijos keturiolikos studentų maište. Studentai atsisakė dalyvauti konkurse dėl didžiojo aukso medalio. Konkursas buvo skirtas Dailės akademijos 100-osioms gyvavimo metinėms. Nuo 1863 m. Nikolajus Šustovas buvo Sankt Peterburgo dailininkų artelės, kuriai vadovavo Ivanas Kramskojus, nariu. Buvo vienas šios artelės steigėjų.[3]
Šioje dailininkų artelėje Nikolajus Šustovas dirbo iki pat savo mirties. 1865 m. dailininkų artelės parodoje Šustovo nutapytas portretas „Rytų Sibiro generalgubernatorius Michailas Korsakovas“ patraukė dėmesį ir Dailės akademijos taryba už šį portretą Šustovui suteikė istorinio žanro akademiko vardą.[2]
Be Korsakovo portreto, Šustovas paliko dar keletą portretų, iš kurių žinomi: „Bajoro Michailo Fiodorovičiaus Romanovo pašaukimas“, „Ivanas Rūstusis prie jo nužudyto sūnaus kapo“.
Šustovas mirė Sankt Peterburge 1869 m. vasario pradžioje, vos sulaukęs 30 metų.[2]
Galerija redaguoti
-
Ivanas III nuverčia totorių jungą, nuplėšdamas chano atvaizdą ir liepdamas nužudyti ambasadorius -
Ivanas Rūstusis prie jo nužudyto sūnaus kapo -
Moters portretas
Nuorodos redaguoti
- ↑ Кондаков С. Н. Живописцы // Список русских художников к юбилейному справочнику Императорской Академии Художеств = Списокъ русскихъ художниковъ къ юбилейному справочнику Императорской Академіи Художествъ. – Санкт-Петербург: Императорская Академия художеств, 1914. – Т. II. – С. 132. – 453 с.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Е. А. Шустовъ, Николай Семеновичъ // Русский биографический словарь: В 25 т. = Русскій Біографическій Словарь / под наблюдением А. А. Половцева. – СПб.: Императорское Русское Историческое Общество, 1911. – Т. 23 «Шебановъ – Шютцъ». – С. 546–547. – 557 с.
- ↑ Лейкинд О.Л., Северюхин Д.Я. Артель художников. Историко-культурный интернет-портал „Энциклопедия Санкт-Петербурга". Международный благотворительный фонд им. Д.С. Лихачев.