Nidos senovės gyvenvietė

Nidos senovės gyvenvietė
[[Image:|280px]]
Nidos senovės gyvenvietė
Koordinatės	55°17′52″ š. pl. 20°58′44″ r. ilg.
Vieta	Neringos savivaldybė
Tirtas	XIX a., 1973–1978 m. m.
Registro Nr.	26019/A1634

Nidos senovės gyvenvietė – neolito gyvenvietė vakarų Lietuvoje, Kuršių nerijoje, miško proskynoje 1,5 km į pietvakarius nuo Nidos, tarp plento  167  Smiltynė–Nida  ir Sklandytojų kopos. Akmens amžiuje gyvenvietė buvo prie pat marių kranto, o dabar atsidūrė kopos vakarinėje papėdėje.

Atkasta 300 stulpaviečių (5–30 cm storio), išsidėsčiusių 12-oje spiečių. Kiekviename jų būta po keletą stulpinės sąrangos keturkampių statinių (~10 m ilgio, 4–6 m pločio). Pastatuose rastos 75 ugniavietės, atskirai – aukų židinys gilioje duobėje. Rasta ~100 tūkst. puodų šukių (taurės pavidalo puodai profiliuotomis sienelėmis, piltuvo pavidalo puodai skysčiams su ąsomis, pailgų ir apskritų dubenėlių, plonasienių amforų). Puodai puošti virvele, būdinga puošyba brūkšniuotais trikampiais; kakleliai – duobučių, stulpelių, trikampių įspaudais. Rastos dvi puodų šukės su žmonių atvaizdais, įspaustais virvele. Taip pat rasta gremžtukų, grąžtų, strėlių antgalių, kaltų ašmenų, pagamintų iš titnago, taip pat gintarinių sagučių, kabučių, grandžių, plokščių bei vamzdiškų karoliukų, neapdirbto gintaro. Rasta apie 100 akmeninių kirvelių, grubiai tašytų kaplių.

Nidos gyventojai vertėsi žemdirbyste, tačiau medžioklė ir žvejyba tebeturėjo didelę reikšmę. Rasta žvėrių kaulų, žuvų ašakų, tinklų pasvarėlių.

Nidos archeologinė gyvenvietė priskiriama baltiškajai Pamarių kultūrai (II tūkstm. pr. m. e. pirmoji pusė). Ją XIX a. kasinėjo vokiečių archeologai P. Šyferdekeris, Otas Tišleris, Ėmylis Holakas, o 1973–1978 m. Rimutės Rimantienės vadovaujami Istorijos instituto archeologai.