Neringa Dičiuvienė
| Neringa Dičiuvienė | |
|---|---|
| Gimė | 1931 m. balandžio 15 d. Ukmergė |
| Mirė | 2020 m. lapkričio 13 d. (89 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse[1] |
| Sutuoktinis (-ė) | Vytautas Jurgis Dičius |
| Veikla | architektė |
| Partija | 1979 m. SSKP |
| Alma mater | 1955 m. Kauno politechnikos institutas |
Neringa Dičiuvienė (1931 m. balandžio 15 d. Ukmergėje – 2020 m. lapkričio 13 d. Vilniuje[2]) – Lietuvos architektė, humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija redaguoti
1949–1955 m. studijavo Kauno politechnikos institute. 1956–1966 m. Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo architektė. 1969–1971 m. Kauno politechnikos instituto dėstytoja. 1971 m. architektūros mokslų kandidatė.[3] 1971–1987 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytoja, nuo 1975 m. docentė.[4][5]
Darbai redaguoti
- 1965 m. gyvenamųjų kvartalų Demokratų g. Kaune detalusis planas (bendraautoris architektas Jonas Navakas)
- 1970 m. Taikos gyvenamojo rajono Kaune 1 ir 2 kvartalo detalusis planas (bendraautoriai architektai Petras Janulis, Gražina Miškinienė)
- 1984 m. Kupiškio rajono Lėvens marių pakrančių (bendraautoriai architektai Martynas Purvinas, Jurgis Vanagas) detalusis planas
- 1992 m. Varėnos rajono Viečiūnų gyvenvietės centro ir daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo detalusis planas
- 1999 m. Druskininkų bendrasis planas (bendraautoris architektas Sigitas Čereškevičius)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ LIŪDIME DĖL ARCHITEKTĖS NERINGOS DIČIUVIENĖS NETEKTIES. laskaunas.lt. 2020-11-16. Nuoroda tikrinta 2023-07-26.
- ↑ Algimantas Mačiulis. Neringa Dičiuvienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-20. Nuoroda tikrinta 2023-07-26.
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=D&sritis=H Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Zigmantas Liandzbergis. Neringa Dičiuvienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 415
- ↑ Algimantas Mačiulis. Neringa Dičiuvienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 200 psl.