Nemuno kultūra arba Nemuno aukštupio kultūra − taip vadinamos dvi viena po kitos egzistavusios mezolito ir neolito archeologinės kultūros, VIII-III tūkst. pr. m. e. paplitusi Nemuno vidurupio ir aukštupio baseine dabartinėje pietų Lietuvoje, vakarų Baltarusijoje, šiaurės rytų Lenkijos ir Kaliningrado srities teritorijoje.[1]

Nemuno kultūra
VII tūkst. pr. m. e. – XVII a. pr. m. e.
Smailiadugniai puodai
Dab. valstybės pietų Lietuva, Kaliningrado sritis, šiaurės rytų Lenkija, vakarų Baltarusija
Amžius Mezolitas ir Neolitas

Mezolito laikotarpiu jos šiaurinė kaimynė buvo Kundos kultūra, o neolito laikotarpiu Narvos kultūra. Nemuno kultūros susidarymą sąlygojo Maglemozės ir Kundos kultūros.

Pastaruoju metu iš Nemuno kultūros išskirta Dubičių kultūra, Cedmaro kultūra ir Neolitinė Nemuno kultūra. Tarptautinėje mokslo literatūroje Nemuno kultūra dar vadinama Janislavičių kultūra.

Bruožai redaguoti

Nemuno kultūrai būdinga smailiadugniai puodai (dažniausiai truputį atloštais ir ornamentuotais kakleliais), dubenėliai. Titnaginiai darbo įrankiai artimi mezolito dirbiniams.

Nemuno kultūroje gyvenvietės buvo sėslios, įkurtos daugiausia prie ežerų, tačiau gana toli viena nuo kitos. Nemuno kultūros pastatų iki šiol nerasta, tačiau tyrinėtojai mano, kad jie buvę antžeminiai, keturkampiai, stulpinės konstrukcijos, greičiausiai dvišlaičiu stogu. Bendruomenę sudarė kelios šeimos.

Pagrindiniai verslai − medžioklė, žvejyba ir rankiojimas. Medžioklės įrankiai − lankas su strėle, ietis. Ietys naudotos ir su antgaliais ir be jų, tik nusmailinus ir apdeginus viršūnę. Šiuo laikotarpiu ypač išpopuliarėjo žvejyba. Naudoti ir tinklai, ir bučiai. Nemuno kultūros žmonės savo mirusiuosius jau laidojo netoli gyvenviečių. Jie guldyti aukštielninki ir apiberti ochra. Įkapės − papuošalai iš pragręžtų žvėrių dantų, titnago skeltės. Yra kapų, kuriuose, kaip ir mezolito kapuose, laidotos tik žmonių galvos.

III tūkst. pr. m. e. Nemuno kultūroje atsirado Šukinės duobelinės keramikos kultūros ir virvelinės keramikos kultūros bruožų. Didžiausią įtaką padarė pastaroji.

Šaltiniai redaguoti

  1. Algirdas Girininkas. Nemuno kultūra, Nemuno aukštupio kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 228-229 psl.

Nuorodos redaguoti