Nekropolis – senovinis laidojimo kompleksas; kapinynas. Nekropolių būta prie didelių gyvenviečių.

Nekropolis Prancūzijoje

Senovės Egipte žymiausias nekropolis buvo karališkasis kapinynas su piramidėmis, šventyklomis, patalpomis, skirtomis mirusiesiems balzamuoti, administraciniais pastatais; netoli piramidžių buvo didikų mastabos. Naujosios karalystės laikotarpiu Egipte (Karalių slėnyje, Nilo dešiniajame krante, priešais Karnaką) ir kitose Artimųjų Rytų šalyse (Izraelyje, Anatolijoje, Persijoje) atsirado nekropolių uolose. Jie dažniausiai buvo netoli kulto centrų. Kartais nekropoliuose būdavo įrengiami šachtiniai kapai (Mikėnuose). Graikų (Dipilono kapinės Atėnuose), romėnų (kolumbariumas prie Apijaus kelio), etruskų (Orvjeto kapinės) nekropoliai buvo prie pagrindinių kelių, didelėse aikštėse (Izola Sakros kapinės Ostijoje), įrengiami po žeme (katakombos).[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. NekropolisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 134 psl.