Naryno sritis (kirg. Нарын областы) yra sritis Kirgizstane. Srities administracinis centras yra Narynas. Sritis užima 45 200 km² plotą ir yra didžiausia šalyje.

Naryno sritis
Нарын областы
Naryno srities vėliava Naryno srities herbas
Valstybė Kirgizijos vėliava Kirgizija
Administracinis centras Narynas
Rajonų skaičius 5
Gyventojų (2021) 292 140[1]
Plotas 45 202 km²
Tankumas (2021) 6 žm./km²
ISO 3166-2 KG-N

Istorija redaguoti

Sukurta 1939 m. kaip Tianšanio sritis. 1962 m. išformuota, bet 1970 m. atkurta Naryno srities pavadinimu. 1988–1990 m. buvo prijungta prie Isyk Kulio srities.

Geografija redaguoti

Sritis išsidėsčiusi vidinėje Tianšanio kalnų sistemos dalyje. Aukščiausia vieta – 5982 m (Kokšaltau kalnagūbryje, Kinijos pasienyje). Vakarinį pakraštį sudaro Ferganos kalnagūbris. Klimatas ryškiai žemyninis; vidutinė sausio temperatūra nuo -10 °C šiaurėje iki -27 °C pietuose, liepą atitinkamai nuo +21 °C iki +9 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – ~250 mm. Svarbiausios upės – Narynas, Ču, Aksajus. Telkšo Songkiolio, Čatyrkiolio ežerai. Būdinga kalnų stepių ir pusdykumių augalija[2].

Ekonomika redaguoti

 
Arkliai netoli Son-Kulio ežero

Verčiamasi daugiausia ganykline gyvulininkyste, ypač avių auginimu. Slėniuose – drėkinamoji žemdirbystė (grūdinės, pašarinės kultūros). Veikia Atbašo HE.

Etninė sudėtis redaguoti

Administracinis suskirstymas redaguoti

Rajonai:

  • Ak Talos rajonas
  • At Bašo rajonas
  • Žumgalo rajonas
  • Kočkoro rajonas
  • Naryno rajonas

2009 m. srityje buvo 1 miestas (Narynas), 2 miesto tipo gyvenvietės (Dostukas, Min Kušas) ir 134 kaimai.

Nuorodos redaguoti

  1. KYRGYZSTAN, citypopulation.de
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 297
Kirgizijos sritys  
Batkeno sritis | Ču sritis | Džalalabato sritis | Isyk Kulio sritis | Naryno sritis | Ošo sritis | Talaso sritis | Biškekas | Ošas