Narvos kultūra
Narvos kultūra arba Narvos-Nemuno kultūra – ankstyvojo ir vėlyvojo neolito, o šiaurinėje dalyje ir Bronzos amžiaus pradžios archeologinė kultūra, maždaug V–IV tūkst. pr. m. e. paplitusi dabartinėje Estijoje, Latvijoje, šiaurės ir vakarų Lietuvoje, Rytų Prūsijoje (dab. Kaliningrado sritis), gretimose Lenkijos dalyse ir Pskovo srities (dab. Rusija) vakarinėje dalyje tarp Narvos upės Estijoje ir Nemuno Lietuvoje.
| Narvos kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
 | ||||||
| Dab. valstybės | Estija, Latvija, Lietuva, Kaliningrado sritis, Baltarusija | |||||
| Amžius | Neolitas | |||||
Narvos kultūra susidarė iš mezolito Kundos kultūros ir III tūkstantmetyje patyrė virvelinės keramikos įtaką. Ji egzistavo tuo pačiu metu, kaip ir neolitinė Nemuno kultūra piečiau.
Vėlyvoji Narvos kultūra vadinama skirtingais kultūrų pavadinimais: Žižico, Šiaurės Baltarusijos, vėlyvoji Lubanos tipo.
Charakteristika redaguoti
Būdingi smailiadugniai plačiaangiai mažai ornamentuoti puodai, pailgi dubenėliai, kaulo, rago, medžio dirbiniai.
Narvos kultūros žmonės, kūrė nuolatines gyvenvietes prie upių ir ežerų, gyveno stulpinės konstrukcijos keturkampiuose arba ovaliuose pastatuose su židiniais. Vertėsi medžiokle, žvejyba, gintaro apdirbimu ir juo prekiavo su kaimynais.[1]
Medžioklės ir buities įrankiai gaminti iš titnago, vis plačiau pritaikant keramiką.
Šiaurės rytų kultūra didžia dalimi liko nepriklausoma, kadangi buvo medžiotojiška, atstovavo miškų neolitui, todėl ji buvo autochtoninė. Pietvakariuose Narvos kultūros raida buvo labiau paveikta kitų, taip pat siejamų su įtakomis ankstyvai baltiškai indoeuropietiškai kultūrai, ją paveldėjo dabartiniai latviai, lietuviai ir dabar išnykę senovės prūsai.[2]
Narvos kultūros arealas taip pat atitinka ir tradicinių kanklių paplitimo arealą.[3]
Genetika redaguoti
2017 m. vasarį „Current Biology“ paskelbtame genetiniame tyrime buvo nustatyta, kad Narvos kultūros atstovai ir anksčiau egzistavusi Kundos kultūra turėjo artimesnį genetinį ryšį su Vakarų Europos medžiotojais-rinkėjais negu su Rytų Europos medžiotojais-rinkėjais.[4]
2017 m. liepą „Current Biology“ publikuotame genetiniame tyrime buvo išgauta mtDNR, priklausiusi Narvos kultūrai atstovavusiam vyrui. Nustatyta, kad minėtas vyras turėjo haplogrupę U5a2d.[5]
2018 m. sausį „Nature Communications“ paskelbtame genetiniame tyrime buvo analizuojami 10 individų, priskiriamų Narvos kultūrai, palaikai. Iš keturių išgautų Y-DNR mėginių, kiekvienas atitinkamai priklausė po I2a1a2a1a, I2a1b, I ir R1. Iš 10 išgautų mtDNR pavyzdžių, aštuoni priklausė U5 haplotipams, likę kitę atitinkamai – U4a1 ir H11. U5 haplotipai buvo paplitę tarp Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų ir Skandinavijos medžiotojų-rinkėjų grupių. Taip pat buvo aptikta Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinė įtaka.[6]
2018 m. vasarį „Nature“ publikuotame genetiniame tyrime buvo įtraukta individų, palaidotų Zvejniekų kapavietėse ir kurių dauguma susijusi su Kundos ir ją pakeitusią Narvos kultūromis, analizė. Išgauta mtDNR priklausė išimtinai U5, U4 ir U2 haplotipams. Kalbant apie Y-DNR, didžioji dauguma mėginių priklausė R1b1a1a ir I2a1 haplotipams. Rezultatai patvirtino, kad Kundos ir Narvos kultūros turėjo apie 70 % Vakarų Europos medžiotojų-rinkėjų ir 30 % Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės. Netoliese buvusioje tuometinėje Šukinės duobelinės keramikos kultūroje buvo nustatyta apie 65 % Rytų Europos medžiotojų-rinkėjų genetinės kilmės. Taip pat buvo ištirtas vienas individas iš Narvos kultūrą ilgainiui pakeitusios Virvelinės keramikos kultūros, turintis genetinius ryšius su Duobinių kapų kultūra.[7]
Išnašos redaguoti
- ↑ Narvos kultūra. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 96 psl.
- ↑ Algirdas Girininkas. Baltų kultūros ištakos, I,II d. Vilnius, 1995; Klaipėda, 2011 m.
- ↑ BUTKUS, Alvydas. Latviai. Kaunas: Aesti, 1995, 7 p. ISBN 9986-9034-0-8.
- ↑ Jones 2017.
- ↑ Saag 2017.
- ↑ Mittnik 2018.
- ↑ Mathieson 2018.
Šaltiniai redaguoti
- Jones, Eppie R. (2017 m. vasario 20 d). „The Neolithic Transition in the Baltic Was Not Driven by Admixture with Early European Farmers“. Current Biology. Cell Press. 27 (4): 576–582. doi:10.1016/j.cub.2016.12.060. PMC 5321670. PMID 28162894.
{{cite journal}}: Cite has empty unknown parameters:|layurl=,|laydate=,|nopp=ir|laysource=(pagalba) - Mathieson, Iain (2018 m. vasario 21 d). „The Genomic History of Southeastern Europe“. Nature. Nature Research. 555 (7695): 197–203. Bibcode:2018Natur.555..197M. doi:10.1038/nature25778. PMC 6091220. PMID 29466330.
{{cite journal}}: Cite has empty unknown parameters:|layurl=,|laydate=,|nopp=ir|laysource=(pagalba) - Mittnik, Alisa (2018 m. sausio 30 d). „The genetic prehistory of the Baltic Sea region“. Nature Communications. Nature Research. 16 (1): 442. doi:10.1038/s41467-018-02825-9. PMC 5789860. PMID 29382937.
{{cite journal}}: Cite has empty unknown parameters:|layurl=,|laydate=,|nopp=ir|laysource=(pagalba) - Saag, Lehti (2017 m. liepos 24 d). „Extensive Farming in Estonia Started through a Sex-Biased Migration from the Steppe“. Current Biology. Cell Press. 27 (14): 2185–2193. doi:10.1016/j.cub.2017.06.022. PMID 28712569.
{{cite journal}}: Cite has empty unknown parameters:|layurl=,|laydate=,|nopp=ir|laysource=(pagalba)
Literatūra redaguoti
- Rimutė Rimantienė. Šventoji. Narvos kultūros gyvenvietės. Vilnius, Mokslas, 1979 m.
- Algirdas Girininkas, The Narva Culture and the Origin of the Baltic Culture, pp. 42-47.
- Rimute Rimantienė, Gintautas Česnys, The Pan-European Corded Ware Horizon (A-Horizon) and the Pamariu (Baltic Coastal) Culture, pp. 48-53.
- Ilze Loze, Some Remarks about the Indo-Europeanization of the Northern Baltic Europe (in the Case of the Eastern Baltic Region). pp. 59-77.
Nuorodos redaguoti
- Neolithic Riigiküla in Estonia Archyvuota kopija 2009-08-03 iš Wayback Machine projekto.(anglų kalba)
- Algirdas Girininkas. The Balts by Finland Bay
- Džiugas Brazaitis. Bronze Age Materials from Visėtiškės Burial Mounds
- Vytautas Straižys and Libertas Klimka. Cosmology of the ancient Balts Archyvuota kopija 2010-04-08 iš Wayback Machine projekto.