Narinjo departamentas
Narinjas (isp. Nariño) – departamentas Kolumbijos pietvakariuose, Ramiojo vandenyno pakrantėje, Ekvadoro pasienyje. Administracinis centras – Pastas.
| Narinjas Nariño | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Valstybė |  Kolumbija
| ||||||
| Administracinis centras | Pastas | ||||||
| Savivaldybės | 62 | ||||||
| Gyventojų | 1 627 600[1] | ||||||
| Plotas | 32 268 km² | ||||||
| Tankumas | 50 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
NarinjasVikiteka | ||||||
Geografija redaguoti
Palei vandenyno pakrantę driekiasi neplati Ramiojo vandenyno žemuma. Čia iškrenta daug kritulių (3000 mm), karšta. Auga drėgnieji miškai. Einant į rytus iškyla Andų Vakarinė Kordiljera, kurios aukštis iki 4764 m (Kumbalio vlk.). Toliau Minamos įduba skiria nuo Centrinės ir Rytų Kordiljeros. Kalnuose klimatas vėsus, sausesnis (1000 mm), vyrauja paramų pievos. Pačiuose rytuose prasideda Amazonijos selva. Trumpos ir vandeningos upės (Patija, Gvaitara, Chunambu) teka nuo kalnų į Ramųjį vandenyną. Kitapus kalnų, rytų kryptimi teka Amazonės baseino upės (Gvamuesas, Čurajakas, San Migelis).
Ekonomika redaguoti
Svarbiausia ekonomikos šaka – žemės ūkis. Auginamos bulvės, kukurūzai, kviečiai, kava, pupelės, kakava, aliejinės palmės, bananai, daržovės. Gyvulininkystė (daugiausia auginami galvijai). Pajūryje – žvejyba. Aukso ir sidabro gavyba. Odos, medienos, vilnos pramonė.
Etninė sudėtis redaguoti
- Metisai ir baltieji – 70,42 %
- Indėnai – 10,76 %
- Juodaodžiai – 18,82 %
Svarbiausi miestai redaguoti
Šaltiniai redaguoti
| Kolumbijos departamentai | 
|
|---|---|
| Amazonė | Antiokija | Arauka | Atlantikas | Bojaka | Bolivaras | Čoko | Gvachira | Gvainija | Gvavjarė | Kaldas | Kaketa | Kasanarė | Kauka | Kindijus | Kordoba | Kundinamarka | Magdalena | Meta | Narinjas | Putumajas | Risaralda | San Andresas ir Providensija | Santanderas | Sesaras | Sukrė | Šiaurės Santanderas | Tolima | Huila | Valje del Kauka | Vaupesas | Vičada | |