Napsterinternetinė muzikos failų (pvz., mp3) apsikeitimo P2P principu paslauga, sukurta Napster Inc. (ansktesnė Roxio). Napster architektūra skirta apsikeitinėti muzikiniais failais. Jos pagrindas yra vienas centralizuotas indeksinis serveris. Ši sistema buvo labai populiari pasaulyje ir labai gausiai naudojama.

Logotipas

Napster architektūroje failai yra ieškomi, naudojantis kliento - serverio paradigma. Duomenų apsikeitimui yra naudojama tiesioginio susijungimo paradigma (P2P). Pagrindinis mazgas turi dokumentų sąrašą ir informaciją, kur jie yra saugomi. Tuo naudojasi visi kiti mazgai. Egzistuoja keturi persiuntimo būdai: nusiuntimas, atsiuntimas, nusiuntimas per ugniasienę ir atsiuntimas per ugniasienę.

Istorija redaguoti

Viskas prasidėjo, kai devyniolikmetis Šonas Faningas (Shawn Fanning) miegamajame Bostono šiaurės rytų universitete slapta klausėsi, kaip jo kambario draugas skundėsi, kad nutrūko ryšys su MP3 serveriu, tada jam kilo Napsterio idėja. Kaip jis sako: „Man kilo mintis, kad egzistuoja daugybė duomenų, kurie bereikalingai guli kitų žmonių kietuosiuose diskuose, o aš turiu surasti būdą tiesiog juos pasiimti“. Jis norėjo surasti lengvą būdą klausytis muzikos, kad būtų galima dalintis mėgiamiausiais įrašais tarpusavyje. Jaunuolis pakankamai gerai mokėjo programuoti UNIX aplinkoje, kad galėtų tikėti, jog tokią programą galima realizuoti, ir paskyrė visą savo laiką tikslui pasiekti. Pirmiausia jam teko įsisavinti Windows programavimą, bent tiek pat gerai, kiek žinojo UNIX. Labai didelę laiko dalį jis skyrė savo idėjos įgyvendinimui, kad net nusprendė išeiti iš koledžo. Jis persikraustė pas savo dėdę į įstaigą ir ten pabaigė savo darbą. Užbaigta Napster programa turėjo milžinišką pasisekimą – mažiau nei per metus Napster tinklalapį aplankė daugiau negu dvidešimt penki milijonai lankytojų.

Veikimo principas redaguoti

Visų pirma kiekvienas vartotojas privalo turėti Napster programą. Ši programa tikrina ar yra Internetinis ryšys ir, jį aptikusi, jungiasi prie centrinio Napster serverio. Čia veiksmas vyksta kaip ir kliento - serverio architektūroje. Napster serveris gauna informaciją apie vartotoją ir sukuria vartotojų bylas, kuriose saugo informaciją apie vartotoją ir jo turimų failų sąrašą. Jeigu vartotojas nori gauti failą, jis sukuria užklausą ir siunčia ją centriniam serveriui. Napster serveris vartotojų bylose ieško atitikmens užklausai. Tada serveris siunčia vartotojui tinkamų failų sąrašą, kuriame perduodama failo turėtojo IP adresas, failo dydis, ryšio kanalo apibūdinimas. Vartotojas pasirenka failą, kurį nori atsisiųsti ir stengiasi užmegzti tiesioginį ryšį su failo turėtoju.

Vartotojas jau turi visą reikiamą informaciją ir IP adresą, kuriuo jungiasi, o prisijungęs žino, kokį failą jam reikia parsisiųsti. Kompiuteris, iš kurio yra siunčiamas failas, tampa šaltiniu. Šaltinis atiduoda failą vartotojui ir nutraukia jį, kai failas būna nusiųstas.

Nuorodos redaguoti