Naktis − tamsusis paros metas, laikotarpis nuo Saulės viršutinio krašto nusileidimo už horizonto (saulėlydžio) iki visiško pasirodymo virš horizonto (saulėtekio). Naktis prasideda vakaru, baigiasi rytu.

Mėnulio šviesa virš ežero naktį
Europos miestų žiburiai naktyje

Nakties trukmė skirtinga priklausomai nuo geografinės platumos ir metų laiko (Saulės deklinacijos). Pusiaujyje naktis trunka apie 12 valandų. Tolstant nuo pusiaujo, vasarą naktis trumpėja, žiemą − ilgėja. Platumose tarp poliaračių ir ašigalių apie metų pradžią Šiaurės pusrutulyje, apie metų vidurį Pietų pusrutulyje būna poliarinė naktis, kuri trunka ilgiau negu 24 valandas, ties ašigaliuose – apie pusę metų. Saulėgrįžos metu yra pats didžiausias skirtumas tarp dienos ir nakties trukmės: Šiaurės pusrutulyje ilgiausia naktis yra gruodžio 22 (žiemos saulėgrįža), trumpiausia − birželio 22 (vasaros saulėgrįža), Pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Per lygiadienius dienos ir nakties trukmė tampa vienoda: Šiaurės pusrutulio pavasario lygiadienis – apie kovo 20-21 dieną, rudens lygiadienis – apie rugsėjo 22-23 dieną, Pietų pusrutuliui atvirkščiai.

Kartais iš nakties trukmės atimama vakaro ir ryto pilietinės prieblandos.

Senieji Europos gyventojai, pavyzdžiui, galai, laiko tarpus matavo ne dienomis, o naktimis. Apie tai rašo Julijus Cezaris „Galų karo užrašų“ šeštoje knygoje, aiškindamas tai tuo, kad galai laikė save pomirtinio pasaulio dievo Dito (tas pats, kaip Plutonas) palikuoniais.

Nakties metas redaguoti

Nakties metas baudžiamojo proceso teisėje yra paros laikas nuo 22 iki 6 valandos (LR BPK 27 str.).[1].

Reiškiniai redaguoti

Mityba redaguoti

Poilsis redaguoti

Mitologija redaguoti

Naktį lietuvių mitologijoje simbolizuoja:

  • Brėkšta – ankstyvo ryto aušros ir sutemų deivė, globojusi nakties laiką nuo saulės laidos iki patekėjimo.
  • Gaila – nakties dvasia.

Šaltiniai redaguoti

 
  1. Baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Baudžiamojo proceso KODEKSAS (Statusas: Aktuali 2011-01-06)
  2. NaktisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas