NGC 2438
NGC 2438 (dar žymimas HD 62099, IRAS 07395-1437) – planetiškasis ūkas, esantis Laivagalio žvaigždyne. Nuo Žemės nutolęs 1370[1] arba 2900 šviesmečių, objekto regimasis ryškis – 10,8.[2]
Šį ūką 1786 m. kovo 19 d. atrado vokiečių kilmės britų astronomas William Herschel.[1]
Centrinė NGC 2438 ūko žvaigždė – blausi baltoji nykštukė, kurios paviršiaus temperatūra siekia ~75 000 K (tai viena karščiausių žinomų žvaigždžių). Šviesesniąją vidinę ūko sritį supa daugiau nei 4,5 šviesmečių skersmens halas, sudarytas iš švytinčių dujų. Kaip parodė tyrimai, šis halas švyti dėl centrinės ūko žvaigždės jonizuojančiosios spinduliuotės.[1]
Žvelgiant iš Žemės atrodo, kad NGC 2438 planetiškasis ūkas yra Mesjė 46 padrikojo spiečiaus pakraštyje, tačiau tai tik regimybė, iš tiesų šie objektai nėra arti vienas kito.[1]
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Hubble Space Telescope Looks at NGC 2438“. Sci News, 2021-11-05. Nuoroda tikrinta 2021-12-15.
- ↑ NGC 2438 Archyvuota kopija 2021-06-08 iš Wayback Machine projekto.. SEDS. Nuoroda tikrinta 2021-12-15.