Mykolas Kęsgaila
| Mykolas Kęsgaila lenk. Michał Kieżgajło | |
|---|---|
| Kęsgailos | |
| |
| Zadora | |
| Gimė | apie 1405 m. |
| Mirė | 1474 m. (~69 metai) Vilniuje |
| Tėvas | Mykolas Kęsgaila Valimantaitis |
| Motina | Elena (Rėkučio iš Medininkų duktė ?) |
| Veikla | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, Deltuvos didikas, valstybės ir karinis veikėjas. |
Mykolas Kęsgaila (lenk. Michał Kieżgajło, apie 1405 m. – 1474 m. Vilniuje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, Deltuvos didikas, valstybės ir karinis veikėjas.
Biografija redaguoti
Kilęs iš pirmųjų Lietuvos didikų Kęsgailų giminės.[1] Tėvas Mykolas Kęsgaila Valimantaitis, motina greičiausiai Elena, Rėkučio iš Medininkų duktė. Brolis Jonas Kęsgaila.
1439 m. pažymėtas kaip Florencijos bažnytinės unijos priešininkas.[2]
Valstybės tarnyba redaguoti
1446–1451 ir 1459–1474 m. pirmasis Lietuvos kancleris, 1450–1458 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio vietininkas Smolenske, 1459–1476 m. Vilniaus vaivada. Apie tris dešimtmečius kartu su broliu vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politikai.
Vilniaus katedroje įrengė Kęsgailų koplyčią. Jo 1455 m. balandžio 14 d. tvirtintame, o gal ir rašytame karaliaus Kazimiero Jogailaičio dovanojimo rašte Radvilai Astikaičiui pirmą kartą paminėtas Biržų vardas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Mykolas Kęsgaila. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 455 psl.
- ↑ Mykolas Kęsgaila. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 769 psl.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Sudivojus Valimantaitis |
 1444–1476 |
Po to: Alekna Sudimantaitis |
| Prieš tai: Petras Simonas Gedgaudaitis |
 1450-1458 |
Po to: Jonas Vėževičius |
| Prieš tai: Jonas Manvydas |
 1459–1476 |
Po to: Alekna Sudimantaitis |