Mychaila Podoliakas
| Mychaila Podoliakas ukr. Михайло Подоляк | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Mychaila Podoliakas 2022 m. | |
| Gimė | 1972 m. vasario 16 d. Ukrainos TSR, Lvovas
|
| Išsilavinimas | Minsko medicinos institutas |
 Vikiteka |
Mychaila Podoliakas |
Mychaila Podoliakas (ukr. Михайло Михайлович Подоляк, g. 1972 m. vasario 16 d. Lvove, Ukrainoje) – Ukrainos politikas ir žurnalistas, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas.[1]
Biografija redaguoti
Vaikystę praleido Lvove ir Novovolynske. Nuo 1989 m. gyveno Baltarusijoje, baigė Minsko medicinos institutą.[2] Dirbo žurnalistu įvairiuose Baltarusijos leidiniuose. 2004 m. buvo opozicijos laikraščio „Vremia“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. 2004 m. birželį Baltarusijos valdžios apkaltintas veikla, „prieštaraujančia valstybės saugumo interesams“, ištremtas iš šalies.[3] Grįžo į Ukrainą. 2005 m. buvo laikraščio „Ukrainska Hazeta“ vyriausiasis redaktorius. 2005 m. birželį paskelbė straipsnį „Paskutinė vakarienė“ apie kandidato į prezidentus Viktoro Juščenkos nuodijimą 2004 m.[4] 2006 m. pradėjo dirbti Ukrainos internetiniame leidinyje „Obozrevatel“ laisvu žurnalistu. Tuo pačiu metu tapo leidinio savininko, politiko ir verslininko Mychailos Brodskio patarėju. 2011 m. gruodį paskirtas leidinio vyriausiuoju redaktoriumi.[5]
2020 m. balandį paskirtas Ukrainos Prezidento administracijos vadovo Andrijaus Jermako patarėju ir administracijos „antikriziniu vadovu“.[6] Atsako už Prezidento administracijos informacijos politiką, pataria prezidentui Volodimyrui Zelenskiui, paruošia vyriausybės ministrus laidoms žiniasklaidoje, suderindamas jų tėzes su prezidento pozicija.[7]
2022 m., prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, buvo Ukrainos delegacijos sudėtyje taikos deryboms su Rusijos Federacija.[8]
Pripažinimas redaguoti
Žurnalo „Focus“ vertinimu, 2020 m. gruodį M. Podoliakas buvo 100 įtakingiausių ukrainiečių sąrašo trečioje vietoje.[9]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Mychailo Podoliakas, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ Marija Žartovska, Oksana Kovalenko, У главы Офиса президента — новый консультант. Он был оппозиционером в Беларуси, провластным журналистом при Януковиче, а теперь решает кризисы во власти. Большой профайл Михаила Подоляка, Babel, 2020-04-23. Nuoroda tikrinta 2022-03-10.
- ↑ Юрій Свірко, Із Білорусі депортували журналіста-українця, Радіо Свобода, 2004-06-21. Archyvuota 2021-08-28. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ Мар’яна Мигаль, Редактор „Української газети” Михайло Подоляк: „Свої джерела інформації я ніколи не розкриваю”, Харківська правозахисна група, 2005-07-19. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ Светлана Остапа, Михаил Подоляк: СМИ в президентских пулах должны быть лояльны к главе государства, Детектор медіа, 2012-05-21. Archyvuota 2021-08-28. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ Кристина Бердинских, У главы ОП Андрея Ермака появился антикризисный советник. НВ узнал, о ком идет речь, НВ, 2020-04-20. Archyvuota 2022-02-14. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ Соня Лукашова, Роман Кравец, Политтехнолог Банковой: Зеленский больше, чем видосикы. Он – президент страны, Украинская правда, 2020-11-12. Archyvuota 2021-11-23. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ Подоляк озвучив підсумки переговорів України з РФ, Європейська правда, 2022-02-28. Nuoroda tikrinta 2022-11-07.
- ↑ #3 Михаил Подоляк в рейтинге „Время миньонов. 100 самых влиятельных украинцев по версии журнала Фокус“, Фокус. Archyvuota 2021-09-03. Nuoroda tikrinta 2022-11-07.