Moterų teisės
Moterų teisės - žmogaus teisės, garantuojamos moterims.
Judėjimai dėl moters teisių sietini visų pirma dėl moters padėties visuomenėje bei valstybėje. Buvo siekiama lygiateisiškumo. Moteris neturėjo pilietinių teisių arba jos buvo ribotos. Tam tikrų santvarkų laikotarpiais moteriai apskritai nebuvo pripažįstamas (arba ribotai pripažįstamas) teisinis veiksnumas: teisinę reikšmę turinčius veiksmus (pvz., dalyvaujant civilinių santykių apyvartoje - pirkti, parduoti, įgyti nuosavybės ar pan.) už ją turėjo atlikti vyras (sutuoktinis, tėvas).
Viena pirmųjų kovotojų už pilietines moters teises - rašytoja feministė Olimpija de Guž. Prancūzijos revoliucijos metu ji sukūrė dokumentą „Moters ir pilietės teisių deklaracija“ (1791 m.). 1793 m. Prancūzijoje buvo uždrausti politiniai moterų judėjimai, draugijos, Olimpija de Guž giljotinuota.
Geriausiai istorijoje žinomos kovotojos už moterų lygias teises buvo sufražistės. Šis judėjimas buvo paplitęs XIX a. antroje pusėje Vakarų Europoje ir JAV. Europos kontinente kovojant už moters teises laikytina Suomija, kurioje jau 1885 m. patriarchalinis reguliavimas dėl šeimos turto buvo panaikintas, parlamentas įvedė atskiro sutuoktinių turto institutą. Moteris santuokoje turėjo teisę turėti nuosavo turto (nuosavybės). Teisė balsuoti rinkimuose anksčiausiai iš visų Europos valstybių moterims buvo suteikta taip pat Suomijoje (1906 m.).
Lietuvoje redaguoti
2001 m. buvo suburta Nevyriausybinių organizacijų koalicija moterų teisėms ginti, apjungianti apie 60 Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, kurių tikslas – demokratijos plėtra moterų teisių srityje. Šis tikslas įgyvendinamas per moterų diskusijų klubų organizavimą Lietuvos apskrityse, suteikiant joms galimybę bendradarbiauti, siekiant teigiamų su moterų teisių klausimais susijusių pokyčių viešojoje politikoje, lyčių lygybės principo įgyvendinimo visose gyvenimo sferose.
