Mordechai Vanunu
| Mordechajus Vanunu Mordechai Vanunu | |
|---|---|
| |
| Mordechai Vanunu, 2009 m. | |
| Gimė | 1954 m. spalio 13 d. Marakešas, Prancūzijos Marokas |
| Tautybė | žydas (sefardas) |
| Veikla | branduolinis technikas |
| Sritis | fizika |
| Organizacijos | Negevo branduolinių tyrimų centras |
| Pareigos | naktinės pamainos kontrolierius |
| Partija | Komunistų partija |
| Išsilavinimas | aukštasis |
| Alma mater | Beršebos universitetas |
Mordechajus Vanunu (jid. מרדכי ואנונו; g. 1954 m. spalio 13 d. Marakeše) – žydų branduolinės fizikos specialistas, kuris 1986 m. atskleidė iki tol slaptą Izraelio branduolinių tyrimų programos, taip pat faktišką šios šalies branduolinės ginkluotės egzistavimą.
Ankstyvasis gyvenimas redaguoti
Mordechajus Vanunu buvo žydų emigrantų, gyvenusių Maroke sūnus. Jo tėvas buvo rabinas Beršebos mieste. Po karinės tarnybos Izraelyje, jis studijavo fiziką vienerius metus, bet turėjo nutraukti studijas dėl finansinių priežasčių. Nuo 1976 m. Vanunu dirbo naktinės pamainos kontrolieriumi Izraelio vyriausybės slėptame Dimona branduolinių tyrimų centre Negevo dykumoje, apie 90 km į pietus nuo Jeruzalės.
Beršebos universitete Vanunu lankė filosofijos kursą, kurių metu iš politinių dešiniųjų persivertė į kraštutinių kairiųjų stovyklą. Jis dalyvavo Izraelio komunistų kursuose ir galiausiai įstojo į komunistų partiją. Būdamas imigrantu, jis ten nesurado jokių draugų, taip pat žlugo meilės ryšys. 1985 m. gruodį iš Dimona branduolinių tyrimų centro jis, kartu su 180 kitų darbuotojų, buvo atleistas ir nusprendė apkeliauti pasaulį.[1] Šiuo laikotarpiu Vanunu aplankė daugelį Azijos šalių. 1986 m., keliaudamas po Australiją, jis atsivertė į krikščionybę.[2] Netrukus po to, viešai paskelbė, jog Izraelis turi branduolinį ginklą. Pirmiausia susisiekė su laikraščiu „Daily Mirror“, kurio leidėjui Robert Maxwell išplatino iš Izraelio parsivežtas fotografijas.
Dar prieš tai, kai po išsamaus britų atomų fizikos eksperto Frank Barnaby patikrinimo, 1986 m. spalio 5 d. Vanunu liudijimą paskelbė Londono „Sunday Times“, tų metų rugsėjo 30 d. Vanunu Romoje buvo izraeliečių agentės Cheryl Bentov įviliotas į spąstus ir pagrobtas Izraelio slaptosios tarnybos „Mossad“ bei laivu parplukdytas į Izraelį. Pagrobimas surengtas be Italijos valstybės sutikimo.
Kalinimai redaguoti
Izraelio vyriausybė šešias savaites griežtai neigė ką nors žinanti apie Vanunu likimą, kol jam pavyko pro policijos autobuso lango stiklą žurnalistams slapta parodyti raštelį, parašytą ant jo rankų delnų. Raštelis skelbė: „Vanunu M – was hijacked – in Rome ITL – 30.9.86 – came to Rome – by BA Fly 504“. Už valstybės išdavimą ir šnipinėjimą Vanunu nuteistas 18 metų kalėjimo, iš kurių jam skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė Aškelono mieste Šikmos kalėjime.
2004 m. balandžio 21 d. Vanunu paleistas griežtomis sąlygomis. Jam uždrausta išvykti iš šalies, artintis prie užsienio ambasadų bei jis įpareigotas pranešti apie gyv. vietos pasikeitimą. Be to, nei internetu, nei mobiliuoju telefonu naudotis, bendrauti su užsienio žurnalistais jam nebuvo leista. Jis vis dar jaučiasi izoliuotas. Nepaisant paleidimo sąlygų Vanunu davė jau daugiau nei 100 interviu, dėl ko buvo ne sykį areštuotas. Po paleidimo iš kalėjimo jis apsigyveno Jeruzalėje.
2004 m. lapkričio 11 d. laikraštis „Ha'aretz“ pranešė apie Vanunu suėmimą. Esą, jis mėgino perduoti slaptą informaciją.
2007 m. liepos 2 d. Izraelio teismas nusprendė, jog Vanunu turi grįžti į kalėjimą šešiems mėnesiams. Izraelio teismas dar balandį pripažino Vanunu kaltu, esą jis turėjo ryšių su užsieniečiais ir pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Vanunu pateikė skundą ir bausmė jam buvo sumažinta 3 mėnesiais.
2009 m. gruodžio 28 d. Mordechajus Vanunu vėl suimtas, kitą dieną paleistas namų arešto sąlygomis.[3] [4]
2007 nuosprendžiu paskirtos 3 mėnesių bausmės atlikimą Vanunu pradėjo 2010 m. gegužės 23 d. Jis turėjo pasirinkti kalėjimą ar viešuosius darbus. Vanunu pasirinko viešuosius darbus ir pageidavo juos atlikti arabų daugumos apgyvendintoje Rytų Jeruzalėje, kadangi jautė grėsmę Vakarų Jeruzalėje, kurioje dominavo žydai. Pageidavimas atmestas, todėl Vanunu gegužės 23 d. pradėjo kalėjimo bausmę.[5][6][7]
Apdovanojimai redaguoti
- Premija „Už teisingą gyvenimo pavyzdį“ (angl. The Right Livelihood Award, 1987)
- Tromsio universiteto (nor. Universitetet i Tromsø, Norvegija) garbės daktaro laipsnis (2001)
- „Ateities be atomo premija“ (angl. Nuclear-Free-Future-Award, (2002)
- Glazgo universiteto rektoriaus vardas (2004)
- Carlo von Ossietzky medalis (2010). Šio apdovanojimo atsiimti Vanunu nebuvo išleistas iš Izraelio
Literatūra redaguoti
- Cohen, Yoel: Die Vanunu-Affäre: Israels geheimes Atompotential. Palmyra, Heidelberg 1995, ISBN 3-930378-03-5
- Cohen, Yoel: The Whistleblower of Dimona: Israel, Dimona & the Bomb. Holmes & Meier, New York 2003, ISBN 0-8419-1432-X
- Hounam, Peter: The Woman from Mossad: The Torment of Mordechai Vanunu. Frog, 2000, ISBN 1-58394-005-7
Išnašos redaguoti
- ↑ Erich Follath: Das Phantom von Dimona. In: Der Spiegel, Heft 5 vom 26. Januar 2004, S. 110ff
- ↑ Annabel Wahba: Stolzer Staatsfeind, Der Tagesspiegel, 24. April 2004
- ↑ http://derstandard.at/1259282842983/Atomexperte-Vanunu-erneut-festgenommen Atomexperte Vanunu erneut festgenommen], Israeli Police Arrest Nuclear Whistleblower Vanunu[neveikianti nuoroda], The New York Times, 29. Dezember 2009
- ↑ Vanunu arrested for meeting-foreigner
- ↑ SonntagsZeitung: Israelischer Atom-Forscher Vanunu tritt dreimonatige Haftstrafe an Artikel vom 24. Mai 2010
- ↑ Haaretz: 'Shame on you, democracy,' Vanunu yells as he returns to prison
- ↑ Amnesty International: Israeli government urged not to jail nuclear whistleblower again Archyvuota kopija 2015-02-06 iš Wayback Machine projekto. Presseerklärung vom 12. Mai 2010
Nuorodos redaguoti
- Held der Atomwaffengegner, Deutschlandradio Kultur, Kalenderblatt vom 30. September 2011
- Israel Special Weapons Guide
- Free Mordechai Vanunu – Campaign to Free Vanunu and for a Nuclear Free Middle East Archyvuota kopija 2008-03-30 iš Wayback Machine projekto.
- Telepolis: Richtet den Blick auf Israels Atomwaffen Archyvuota kopija 2004-10-18 iš Wayback Machine projekto., Der Vanunu-Wahn Archyvuota kopija 2004-10-15 iš Wayback Machine projekto., Die Freilassung des Atomspions Vanunu ist umstritten Archyvuota kopija 2004-10-15 iš Wayback Machine projekto., In Freiheit, aber wie im Gefängnis Archyvuota kopija 2004-10-15 iš Wayback Machine projekto.
- Vanunu – the Film (11:28 min) , Computeranimation by Loop Dundee, 2004
- Norman Paech: Gebt Vanunu den Friedensnobelpreis Archyvuota kopija 2004-11-04 iš Wayback Machine projekto., Friedensforschung, Universität Kassel, 2004-01-21