Mogoliono kultūra

Mogoliono kultūra – priešistorinė Šiaurės Amerikos pietvakarių indėnų kultūra, pavadinta pagal E. Haury 19331934 m. tirtą Mogoliono kalną (Naujosios Meksikos valstija).

Mogoliono kultūros arealas
Mogoliono kultūros indai

Arealas redaguoti

Mogoliono kultūra apie 200 m. pr. m. e.1450 m. e. m. buvo paplitusi Šiaurės Amerikos pietvakariuose. Išskiriami keli Mogoliono kultūros regioniniai variantai: Mimbreso, Blak Riverio ir kiti.

Kultūra redaguoti

Mogoliono kultūros žmonės vertėsi žemdirbyste (kukurūzai, pupelės, moliūgai), medžiokle (elniai, kalakutai, kalnų avinai, bizonai), pirmieji iš JAV indėnų – puodininkyste. Gyveno statytuose iš medžio, vėliau – iš akmens namuose, juose daugėjo kambarių (nuo 5 iki 500). Gyvenvietės iš pradžių sudarytos iš kelių pastatų, statytos lygumose, XI a. jos jau įtvirtintos akmenų sienomis ir žemės pylimais, statomos aukštumose. Hueko Tankso kalnuose išliko Mogoliono kultūros piktogramų. Gausu Mogoliono kultūros keramikos dirbinių – išskiriama 10 teritorinių rūšių (serijų). Apie 9001100 m. Mogoliono kultūros gentys ima maišytis su anasazių gentimis. XV a. pradžioje Mogoliono kultūra sunyko.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Mogoliono kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 306 psl.

Nuorodos redaguoti