Moščino kultūra

Moščino kultūra – IV a. – VII a. archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1888 m. N. Bulyčiovo tirtą Moščino piliakalnį prie Mosalsko, Kalugos sritis.

Moščino kultūra
IV a. – VII a.
Dab. valstybės Rusija (Kalugos, Oriolo ir Tulos sritys)
Ist. regionas Okos baseinas
Amžius Geležies amžius
Lingvistinė grupė rytų baltai (rytų galindai)

Arealas redaguoti

Moščino kultūra buvo paplitusi Rusijos Federacijos Kalugos, Oriolo ir Tulos srityse. Artima Juchnovo kultūrai.

Kultūra redaguoti

Moščino kultūros žmonės gyveno nedideliuose piliakalniuose, neįtvirtintose gyvenvietėse, stulpinės konstrukcijos pastatuose su atviru židiniu. Kartais naudodavosi Okos genčių paliktomis gyvenvietėmis. Vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, amatais, juvelyrika – gaminti spalvoto emalio saulės ir mėnulio formos pakabučiai.

Mirusieji laidoti sudeginti. Manoma, Moščino kultūros gyventojų religiniai papročiai buvo artimi žemdirbių papročiams. Moščino kultūra priskiriama baltams – rytų galindų gentims). VIII a. Moščino kultūros žmones išstūmė viatičiai.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Moščino kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 513 psl.