Mizandrija (gr. μῖσος, misos 'neapykanta' + gr. ἀνήρ, anēr, kilm. ἀνδρός, andros 'vyras') – neapykanta, panieka arba panašus neigiamas nusistatymas vyrų atžvilgiu. Lyginant su mizoginijos sąvoka, šis terminas nėra plačiai vartojamas ir visuomenėje kartais tapatinamas su feminizmu, nors pastarojo pagrindinė kryptis neteigia priešiško nusistatymo prieš vyrus.[reikalingas šaltinis] Mizandrija būdinga radikalaus feminizmo atstovėms ir dažnai naudojama antifeministų kaip pretekstas kovoje prieš feminizmą.[reikalingas šaltinis]

Kai kurių autorių teigimu, skirtumas tarp mizoginijos ir mizandrijos tas, kad moterys, pripažindamos mizoginijos egzistavimą, taiko tai kaip feminizmo pateisinimą, tuo tarpu vyrai paprastai nelaiko savęs mizandrijos aukomis, nors jiems taikomi stereotipai taip pat laikomi nehumaniškais. Maskulinizmo šalininkas[reikalingas šaltinis] amerikiečių rašytojas Warren Farrell tai yra pakomentavęs taip: „Per paskutinįjį amžiaus ketvirtį, mes išreiškėme nusistatymą prieš kitas rases, pavadindami tai rasizmu; išreiškėme nusistatymą prieš moteris, pavadindami tai seksizmu. O nusistatymą prieš vyrus mes vadiname humoru.“[1]

Amerikiečių autorė Christina Hoff Sommers yra pastebėjusi, kad greta prieš vyrus „kariaujančių“ radikalių feminisčių visuomenėje visada yra grupė moterų, nenusistačiusių priešiškai vyrų atžvilgiu, ir dėl to pastarosios automatiškai priskiriamos priešų (vyrų) stovyklai. Tokiu būdu mizandrija tampa ir mizoginija.

Išnašos redaguoti

  1. Warren Farrell. Women Can't Hear What Men Don't Say. Tarcher, 2000. ISBN 1585420611

Nuorodos redaguoti