Mintaujos geležinkelis

Mintaujos geležinkelis – Rusijos imperijos susisiekimo bendrovė, stačiusi ir eksploatavusi Mažeikių–Rygos geležinkelį.

1925 m. Švedijoje išspausdintas žemėlapis, kuriame pavaizduoti Latvijos geležinkeliai: Mintaujos ir naujai tiesiamas maršrutu Liepoja-Saldus-Jelgava

Istorija redaguoti

Geležinkelis buvo tiesiamas dviem etapais: 1867 m. išduota koncesija atkarpai tarp Rygos ir Mintaujos (dabar Jelgava), 1872 m. – tarp Mintaujos ir Mažeikių, Muravjovo geležinkelio stotyje įsijungiant į Liepojos–Romnų geležinkelį. 1873 m. lapkričio 3 d. Jelgavos–Mažeikių kelias (96,4 km) pradėjo viešąjį eismą.[1] 1894 m. geležinkelio linijos ilgis siekė 131 varstą. Rangovas buvo Rygos-Mintaujos akcinė bendrovė, vėliau pervadinta į Mintaujos geležinkelį. Akcininkai – vietiniai Baltijos vokiečiai: grafas Palenas, baronas Hanas, Adolfas Tylo ir kt.

Geležinkelis siekė dalį krovinių nukreipti iš Liepojos uosto į Rygos uostą. Tam turėjo pasitarnauti ir valstybės vykdoma kainų geležinkelių politika – iš Ukrainos gabenamų javų pristatymo įkainiai į Liepoją ir Rygą buvo suvienodinti. Tačiau Mintaujos geležinkelis nuo pat eksploatacijos pradžios turėjo finansinių problemų ir nuo 1895 m. sausio 1 d. jau nebeegzistavo kaip savarankiškas geležinkelis, o tapo pavaldus Rygos–Oriolo geležinkeliui.

Po I pasaulinio karo Latvija dėjo pastangas įtraukti Mažeikius į savo sudėtį, nes tik per Mintaujos ir Liepojos–Romnų geležinkelius vyko geležinkelio transporto susisiekimas tarp Rygos ir Liepojos.

Nuorodos redaguoti

  1. Gerasimas Kosakovskis. Lietuvos geležinkeliai (Г. И. Косаковский, Железные дороги Литвы). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 82–83