Minsko vaivadija
Minsko vaivadija (blrs. Менскае ваяводства, lenk. Województwo mińskie, lot. Palatinatus Minscensis) – nuo 1566 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė – Minskas, plotas 55 500 km².
| Minsko vaivadija lenk. Województwo mińskie blrs. Менскае ваяводства lot. Palatinatus Minscensis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Abiejų Tautų Respublika
| ||||||
| Provincija |  LDK
| ||||||
| Administracinis centras | Minskas | ||||||
| Pavietai | 3 | ||||||
| Vaivada | Minsko vaivada | ||||||
| Plotas | 55 500 km² | ||||||
Vaivadijos herbas – baltas Vytis raudoname lauke, jis taip pat buvo ir geltonoje vaivadijos vėliavoje. 1776 m. įvedus vaivadijų pareigūnų uniformas, Minsko pareigūnai vilkėjo karmazino kantušus su granato spalvos apvadais ir granato spalvos žiponus.
Istorija redaguoti
Viduramžiais būsimosios vaivadijos žemėse gyveno krivičiai, XI a. dalis jų pateko į Polocko kunigaikštystę, dalis vietinių kunigaištukų pripažino Kijevo kunigaikščių valdžią. XIII a. pradžioje didžioji žemių dalis atsidūrė lietuvių kunigaikščio Ringaudo (m. 1219 m.) valdose, vėliau perėjo jo vaikaičiui Mindaugui. Po Mindaugo mirties žemėse įsigalėjo Haličo-Vladimiro kunigaikščiai, bet 1300 m. jas atsiėmė Vytenis.
1413 m. Jogaila, pertvarkydamas LDK administraciją, panaikino Minsko kunigaikštystę ir prijungė ją prie Vilniaus vaivadijos. 1566 m. Minsko vaivadija išskirta kaip atskiras administracinis vienetas.
Administracinis suskirstymas redaguoti
Iš pradžių vaivadija padalyta į dvi apskritis – Minsko ir Rečycos. Po Liublino unijos prijungta Mozyriaus apskritis, sudaryta iš Lietuvai likusios Kijevo vaivadijos dalies. Taigi, vaivadijai priklausė 3 apskritys:[1]
Pagrindiniai miestai – Minskas, Mozyrius, Rečyca, Gomelis, Babruiskas, Krevas, Kaidanava.
Valdymas redaguoti
Minsko vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Minsko vaivada ir Minsko kaštelionas. Kiekvieno pavieto seimelis rinkdavo po du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą.
Nuo 1599 m. Minske paeiliui su Naugarduku vykdavo pavasarinė Lietuvos Tribunolo sesija. Po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1775 m. Tribunolo sesijos vykdavo Gardine.
Miesto seniūnus turėjo Minskas, Mozyrius ir Rečica. Visuotinis bajorų šaukimas į karo tarnybą buvo vykdomas Minske.
Vaivada redaguoti
Minsko vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.
Vaivada buvo LDK Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Minsko vaivada turėjo trisdešimt penktą, paskutinę pagal rangą pasauliečių poziciją.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Województwo mińskie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 339 psl. (lenk.)