Mimas (palydovas)
 Erdvėlaivio Cassini-Huygens daryta nuotrauka | |
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas | William Herschel |
| Atrastas | 1789 m. rugsėjo 17 d. |
| Orbitos charakteristikos | |
| Didžioji pusašė | 185 404 km |
| Ekscentricitetas | 0,0202 |
| Apskriejimo periodas | 0,9424218 d. |
| Posvyris | 1,566° (į Saturno ekvat.) |
| Planetos palydovas | Saturno |
| Fizinės charakteristikos | |
| Dimensijos | 415×394×381 km[1] |
| Vidutinis skersmuo | 397 km[1] |
| Paviršiaus plotas | 490 000 km²[2] |
| Tūris | 32 900 000 km³ |
| Masė | 3,752×1019 kg |
| Vidutinis tankis | 1,148 g/cm³ |
| Laisvojo kritimo pagreitis | 0,064 m/s² |
| Pabėgimo greitis | 0,16 km/s |
| Ašies posvyris | 0 |
| Albedas | 0,962[3] |
| Paviršiaus temperatūra | vid: 64 K |
Mimas (gr. Μίμᾱς) arba Saturnas I – natūralus Saturno palydovas, kurį 1789 m. rugsėjo 17 d. atrado astronomas William Herschel. Palydovas pavadintas Gajos sūnaus Mimo vardu.
Fizinės charakteristikos redaguoti
Mažas Mimo tankis rodo, jog palydovas daugiausiai sudarytas iš vandens ledo ir nedidelio kiekio uolienų. Dėl potvynio jėgų palydovas nėra taisyklingos sferos pavidalo: jo ilgiausioji ašis dešimtadaliu ilgesnė už trumpiausią.
Skiriamasis Mimo bruožas – 130 km skersmens smūginis krateris, pavadintas Herschel vardu. Manoma, jog smūgis, po kurio atsirado šis krateris, galėjo paveikti visą palydovo struktūrą, kadangi priešingoje pusėje matomi įvairūs lūžiai ir trūkiai, galėję atsirasti nuvilnijus smūginei bangai. Likęs paviršius nusėtas daug mažesniais krateriais. Visas paviršius taip pat yra nuklotas mažais krateriais.
Mimas fantastikoje redaguoti
Mimas yra labai panašus į „Mirties žvaigždę“ iš filmų „Žvaigždžių karai“. Tačiau toks sutapimas atsitiktinis, nes „Mirties žvaigždė“ sugalvota daug anksčiau, nei pasirodė pirmosios Mimo nuotraukos.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 P. C. Thomas ir kt., „Shapes of the Saturnian Icy Satellites“, 2006. 37–oji planetų ir palydovų mokslinė konferencija.
- ↑ R. A. Jacobson ir kt., „The GM values of Mimas and Tethys and the libration of Methone“, 2005. Astronomical Journal 132: 711.
- ↑ A. Verbiscer ir kt., „Enceladus: Cosmic Graffiti Artist Caught in the Act“, 2007. Science 315: 815.
Nuorodos redaguoti
- Mimas Cassini misijos tinklalapyje (anglų k.)
