Mikrofilamentas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Mikrofilamentai (lot. microfilamenti) – ląstelės baltyminės struktūros, sąlygojančios visų ląstelės dalių judėjimą. Aptinkami visoje citoplazmoje. Yra aktino (storis 6 nm), miozino (15 nm) ir tarpiniai mikrofilamentai (10 nm). Nuo jų priklauso visų ląstelės dalių ir specializuotų raumeninių skaidulų judėjimas (susitraukimas). Mikrofilamentai reguliuoja chloroplastų, ląstelės branduolio judėjimą. Jie dalyvauja fagocitozėje ir ląstelei dalijantis, kai susidaro sąsmauka.

Aktino ir miozino mikrofilamentai yra raumenyse ir čia jie formuoja miofibriles (0,2-1 mikrometrai storio). Miofibrilių pluoštai sudaro skaidulas (žr. raumeninis audinys. Joms sąveikaujant, raumuo susitraukinėja. Neraumeninėse ląstelėse būna 6 nm storio aktino mikrofilamentų, kurie gali sujungti miozino molekules. Todėl tos ląstelių dalys, kur daugiau yra aktino mikrofilamentų, yra standesnės, kietesnės.

• Aktino mikrofilamentų būna mikrogaureliuose. Jie svarbūs ameboidiniam ląstelių judėjimui.
• Tarpiniai mikrofilamentai sudaro atramą organoidams, palaiko ląstelių formą. Jų daug yra nervinėse ir neuroglijos ląstelėse.