Miestučiai (rus. городки́) – senovinis rusų žaidimas, išpopuliarėjęs ir Karelijoje, Suomijoje, Estijoje. Lietuvoje buvo paplitęs Kuršių Nerijoje. Žaidėjų arba komandų uždavinys – metama lazda kuo greičiau išmušti iš anksto sudarytas figūras iš miesto (kvadrato), pagal žaidimo taisykles.

Miestučių žaidėjas Sankt Peterburge, mušantis laiško figūrą

Žaidimo dalyviai redaguoti

Varžytis gali atskiri žaidėjai (du, keturi ir t. t.) arba dvi komandos. Žaidėjus teisėjas gali keisti bet kuriuo metu. Naujas žaidėjas žaidžia tuo numeriu, kuri jis pakeičia.

Teisėjai redaguoti

Vyriausiasis varžybų teisėjas – būna vienas, (pvz., mokinių žaidime – mokytojas), kuris gali turėti pagalbininkų. Teisėjai sprendžia iškilusius ginčus, prieš varžybas pažymi metimo linijas, pastato figūras. Jie turi teisę nutraukti žaidimą. Žaidžiant aikštelėje gali būti tik žaidėjai ir teisėjai.

Žaidimas redaguoti

Prieš varžybas komandos išsirikiuoja prie pažymėtos linijos ir žygiuoja prie kvadratų, paskui išsirikiuoja viena priešais kitą, pagerbia varžovus. Abiejų komandų kapitonai ateina prie teisėjo, pasisveikina su juo ir vienas su kitu. Teisėjas leidžia kapitonams traukti burtus, kuri komanda pradės žaidimą. Žaidimas pradedamas dešiniajame mieste. Kiekvienas žaidėjas atlieka po du metimus iš eilės, stengdamasis pataikyti į mieste pastatytą figūrą. Vaikai meta vienas paskui kitą eilės tvarka. Kai visi dešiniojo miesto komandos žaidėjai atlieka po du metimus, žaidžia kita komanda. Ji muša kairiojo miesto figūras. Visos figūros pradedamos išmušinėti nuo pirmosios linijos (5–6 m). Kai žaidėjams pavyksta išmušti iš kvadrato nors vieną miestutį, jiems suteikiama teisė likusius miestučius mušti nuo artimesnės linijos (3–4 m). Kai išmušami visi figūros miestučiai, statoma nauja figūra. Figūra laikoma išmušta, kai visi miestučiai išrieda iš kvadrato.

Partiją laimi ta komanda, kuri mažesniu metimų skaičiumi išmuša visas figūras. Baigusios vieną partiją, komandos keičiasi miestais. Tada žaidimą pradeda kita komanda. Susitikimą laimi komanda, kuri nugali du kartus. 6-7 metų amžiaus vaikams rekomenduojama iš eilės žaisti nedaugiau kaip 2–3 partijas. Metimo linijas galima pažymėti arčiau prie kvadratų, kad dauguma vaikų numestų lazdą iki figūrų.

Figūros redaguoti

Nuorodos redaguoti