Miego paralyžius – žmogaus kūno paralyžius, ištinkantis REM miego fazėje.[1] Tai natūrali kiekvieno žmogaus kūno funkcija, kurios tikslas – neleisti žmogui fiziškai judėti sapnavimo metu. Žmogui sapnuojant, smegenys į raumenis siunčia nervinius impulsus, todėl siekiant, kad raumenys nejudėtų, šie impulsai blokuojami. Miego paralyžius dažniausiai baigiasi žmogui prabudus, o kartais ir prabudus reikia palaukti kelias sekundes ar ilgiau, kad būtų galima pajudinti galūnes.

Košmaras, Henry Fuseli 1781 m. nutapytas paveikslas vaizduoja miego paralyžių kaip velnio apsilankymą.

Žmonės, prabudę ir pirmą kartą patiriantys šį jausmą, dažnai ima šiam paralyžiui priešintis ir supanikuoja.[2] Jei prabudus jaučiamas paralyžius, specialistai rekomenduoja jam nesipriešinti, nes tai tik dar labiau kelia baimę ir stiprina paralyžiaus jausmą. Rekomenduojama žmogui atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, ir, jei paralyžius nepraeina, po truputį išjudinti galūnes, pradedant nuo pirštų.

Miego paralyžiaus metu gali ištikti įvairios haliucinacijos, pasireiškiančios vaizdais, garsais arba jausmais. Šios haliucinacijos yra labai tikroviškos ir gali žmogų įbauginti.[3] Būtent dėl šių haliucinacijų, kai kurių mokslininkų teigimu, žmonės tikina buvę pagrobti ateivių, matę vaiduoklius ir kitus reiškinius.[4]

Miego paralyžiaus sąvoka susijusi su sąmoningu sapnavimu, nes praktikuodami WILD metodą, skirtą sukelti sąmoningus sapnus, žmonės sąmoningai patiria šį paralyžių.

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Hishikawa, Y.; Shimizu, T. (1995). „Physiology of REM sleep, cataplexy, and sleep paralysis“. Adv Neurol. 67: 245–271. PMID 8848973.
  2. Hersen, Turner & Beidel. (2007) Adult Psychopathology and Diagnosis. p. 380
  3. Hersen Turner & Beidel. (2007) Adult Psychopathology and Diagnosis
  4. McNally RJ, Clancy SA. (2005). „Sleep Paralysis, Sexual Abuse, and Space Alien Abduction“. Transcultural Psychiatry. 42 (1): 113–122. doi:10.1177/1363461505050715. PMID 15881271.