Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Šis straipsnis yra apie ligą. Apie augalą skaitykite straipsnį – Miežis.

Miežis (lot. hordeolum) – tai pūlinis uždegimas, apimantis akies voko krašto riebalų liauką bei aplinkinius audinius. Dažniausiai jis iškyla peršalus.

Miežis

Miežį sukelia bakterinė infekcija, dažniausiai stafilokokas[1]. Infekcija gali atsirasti blakstienos folikule arba akies kamputyje esančioje liaukoje. Vaikams miežis dažnai atsiranda dėl akių lietimo nešvariomis rankomis.

Nors pats miežis nėra užkrečiamas, tačiau jį sukėlusią bakteriją galima pernešti kitam žmogui. Stafilokoko bakterija gyvena žmogaus ir daugumos gyvūnų gleivinėse bei ant odos.

Simptomai redaguoti

  • Akies voko paraudimas, nestiprus skausmas.
  • Patinimas, kuris dažniausiai pasireiškia mažo guzelio forma. Šis guzelis gali atsirasti išorinėje akies voko dalyje arba vidinėje.
  • Nemalonus jausmas mirksint.
  • Padidėjęs jautrumas šviesai.

Gydymas redaguoti

Galima gydyti namie, savarankiškai. Įprasti gydymo metodai yra įvairūs šilti kompresai, dedami ant akies voko. Padeda sumažinti skausmą, palengvina uždegimą bei pagreitina gijimą.

Vos pajutus nemalonius jausmus akyje, reikia uždėti silpną ramunėlių arba boro rūgšties tirpalo karštą kompresą, arba šildomąjį kompresą. Tada miežis greičiau išsisklaidys arba greičiau išsiskirs pūliai. Galima patepti miežį bičių pikio spiritine tinktūra.

Įvairius kompresus (šiltą virtą kiaušinį, pašildytą druskos ar smėlio maišelį) dėkite ant akies ir laikykite apie 10 min. Šį procesą galima kartoti.

Komplikacijos redaguoti

Retais atvejais dėl miežio gali atsirasti komplikacijos. Įprastai jos atsiranda tada, kai nėra imamasi gydymo priemonių. Pavyzdžiui, bakterinė infekcija gali išplisti į kitas riebalines liaukas akies voke, ypač jeigu miežį žmogus bando išspausti pats.

Kita dažniau pasitaikanti komplikacija yra miežio pasikartojimas. Infekcija gali nesureaguoti į gydymą, o tai gali lemti pasikartojantį miežio atsiradimą.

Kai kuriais atvejais miežis nepratrūksta pats per kelias dienas, kaip turėtų. Jei net ir gydant jis nepratrūksta ilgiau nei 1,5 savaitės, o skausmas didėja, gali būti reikalinga medicininė pagalba.

Šaltiniai redaguoti