Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Michaelis Endė
vok. Michael Ende
Gimė 1929 m. lapkričio 22 d.
Garmiš-Partenkirchene, Vokietijoje
Mirė 1995 m. rugpjūčio 28 d. (65 metai)
netoli Štutgarto
Tėvas Edgar Ende
Sutuoktinis (-ė) Ingeborga Holfman
Veikla vokiečių rašytojas.
Vikiteka Michael Ende


Michaelis Endė (vok. Michael Ende; 1929 m. lapkričio 22 d. Garmiš-Partenkirchene, Vokietijoje – 1995 m. rugpjūčio 28 d. netoli Štutgarto) – vokiečių rašytojas.

Gyvenimas ir kūryba redaguoti

Michaelis Endė gimė dailininko siurrelisto Edgaro Endės šeimoje. Vaikystę praleido Miunchene. 1945 m. buvo pašauktas į kariuomenę, tačiau iš jos dezertyravo. Mokėsi gimnazijoje, paskutiniais mokslo metais persikėlė į Štutgartą.

Nuo 1948 iki 1950 m. lankė Oto Falkenbergo mokyklą Miunchene, vėliau buvo pakviestas į Šlėzvigo-Holšteino žemės teatrą Rendsburge. Grįžęs į Miuncheną, rašė skečus ir šansonus kabaretams. Nuo 1954 iki 1962 m. dirbo kino kritiku Bavarijos radijuje. Be teatrinės veiklos, Michaelis Endė parašė knygą „Džimas Knofas ir mašininstas Lukas“, davusią pradžią literatūrinei karjerai. Knyga išpopuliarėjo, buvo išversta užsienio kalbomis, apdovanota Vokietijos vaikų knygos premija.

1970 m. M. Endė su žmona aktore Ingeborga Holfman persikėlė į Romos priemestį ir tapo laisvu rašytoju. Už kitą knygą „Momo“, autorius gavo Vokietijos jaunimo knygos premiją. Mirus žmonai, Endė 1985 m. sugrįžo į Miuncheną, o 1989 m. vedė Mariką Sato, kuri „Begalinę istoriją“ išvertė į japonų kalbą.

Be kitų kūrinių – apsakymų, eilėraščių, pjesių ir operų – Michaelio Endės apsakymų rinkiniai „Veidrodis veidrodyje. Labirintas" sulaukė didelio dėmesio. Kaip rašytojas savęs nelaikė vaikiškų knygų autoriumi: „Aš rašau ne vaikams, man labiau rūpi poezijos galimybės. Jei būčiau dailininkas, tapyčiau kaip Šagalas“.

Bibliografija redaguoti

  • 1960 Jim Knopf und Lukas der Lokomotivführer, liet. 2009 „Džimas Saga ir mašinistas Lukas“
  • 1962 Jim Knopf und die Wilde Dreizehn,liet. 2009 „Džimas Saga ir pašėlęs tryliktukas“
  • 1967 Die Spielverderber
  • 1972 Tranquilla Trampeltreu die beharrliche Schildkröte
  • 1973 Momo liet. 1982, 2007 „Momo“
  • 1975 Das Kleine Lumpenkasperle
  • 1978 Das Traumfresserchen
  • 1978 Lirum Larum Willi Warum: Eine lustige Unsinngeschichte für kleine Warumfrager
  • 1979 Die unendliche Geschichte: Von A bis Zliet. 1997, 2007 „Begalinė istorija“
  • 1981 Der Lindwurm und der Schmetterling oder Der seltsame Tausch
  • 1982 Die zerstreute Brillenschlange
  • 1982 Die Schattennähmaschine
  • 1982 Das Gauklermärchen
  • 1982 Phantasie/Kultur/Politik: Protokoll eines Gesprächs
  • 1982 Die Ballade von Norbert Nackendick; oder das nackte Nashom
  • 1984 Norbert Nackendick; oder das nackte Nashom
  • 1984 Der Spiegel im Spiegel „Veidrodis veidrodyje. Labirintas“
  • 1984 Filemon Faltenreich
  • 1984 Der Goggolori
  • 1985 Archäologie der Dunkelheit
  • 1986 Trödelmarkt der Träume: Mitternachtslieder und leise Balladen
  • 1988 Die Jagd nach dem Schlarg
  • 1989 Der satanarchäolügenialkohöllische Wunschpunsch
  • 1989 Die Vollmondlegende
  • 1990 Die Geschichte von der Schüssel und vom Löffel
  • 1992 Das Gefängnis der Freiheit
  • 1992 Der lange Weg nach Santa Cruz
  • 1993 Der Teddy und die Tiere
  • 1993 Wrote the libretto for the opera
  • 1998 Der Niemandsgarten

Vikicitatos

 
Wikiquote logo