Mianmaro ekonomika

Mianmaro ekonomika
ValiutaKijatas
Fiskaliniai metaibalandžio 1 - kovo 31
Prekybos partneriaiASEAN
Statistiniai duomenys
BVP82,72 mlrd. $
BVP augimas5,5 % (2011)
BVP gyventojui1300 $
BVP pagal ūkio sektoriusžemės ūkis: 43 %, pramonė: 20,5 %, paslaugos: 36,6 %
Infliacija8,9 %
Darbo jėga32,53 mln.
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektoriusžemės ūkis: 70 %, pramonė: 7 %, paslaugos: 23 %
Bedarbystė5,5 %
Pagrindiniai pramonės sektoriaižemės ūkis, mediena, varis, alavas, volframas, geležis, cementas, trąšos, nafta, gamtinės dujos, brangakmeniai
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos9,54 mlrd. $
Eksporto prekėsgamtinės dujos, mediena, pupelės, žuvis, ryžiai
Pagrindiniai eksporto partneriaiTailandas 38,3 %, Indija 20,8 %, Kinija 12,9 %
Importo pajamos5,49 mlrd. $
Importo prekėskuras, plastikai, trąšos, mašinos, transporto priemonės
Pagrindiniai importo partneriaiKinija 38,9 %, Tailandas 23,2 %, Singapūras 12,9 %
Valstybės išlaidos
Valstybės įsiskolinimas11 mlrd. $
Tiesioginės įplaukos2 mlrd. $
Tiesioginės išlaidos4,27 mlrd. $
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Mianmaras yra viena iš vargingiausių pasaulio šalių ir kenčia nuo stagnacijos, netinkamo valdymo ir izoliacijos, besitęsiančių dešimtmečiais. Mianmaro BVP auga po 2,9 % per metus – lėčiausias ekonomikos augimas Didžiojo Mekongo regione.

Valdant britų administracijai, tuometinė Birma buvo viena turtingiausių Pietryčių Azijos šalių. Vienu metu ji buvo didžiausia pasaulio ryžių eksportuotoja. Britų administravimo metu Birma tiekė naftą per Birmos naftos kompaniją. Birma taip pat turėjo gausius gamtinius ir darbo išteklius, pagamindavo 75 % pasaulio tikmedžio medienos ir pasižymėjo itin raštingais gyventojais. Buvo manoma, kad šalis eina spartaus vystymosi keliu.

1948 metais susiformavus parlamentinei valdžiai premjeras U Nu pabandė Birmoje sukurti gerovės valstybę. Jo administracija priėmė dvejų metų ekonomikos vystymo planą, kuris nepavyko.[1]

1948 metais tuometinei Birmai atgavus nepriklausomybę buvo manoma, kad ji taps pirmuoju Azijos tigru regione, tačiau 1962 metais karinei diktatūrai paėmus valdžią, Birma tapo izoliuota ir skurstančia šalimi.

Po 1962 metų karinio perversmo karinė valdžia ėmėsi įgyvendinti ekonomikos planą, pavadintą Birmos keliu į socializmą, pagal kurį karinis režimas nacionalizavo visą pramonę, išskyrus žemės ūkį. 1989 metais Mianmaro valdžia pradėjo ekonominės kontrolės decentralizaciją. Nuo to laiko kai kurie ekonomikos sektoriai buvo liberalizuoti.[2] Valdžia smarkiai reguliuoja pelningas verslo sritis, pvz., brangakmenių gavybą, naftos ir miškininkystės verslą. Šie sektoriai paskutiniu metu buvo eksploatuojami užsienio korporacijų, kurios palaikė partnerystę su Mianmaro valdžia, už tai gaudamos galimybę naudotis natūraliais Mianmaro ištekliais.

Dabartinė Mianmaro ekonomika yra mišri. Privatus sektorius dominuoja žemės ūkyje, lengvojoje pramonėje ir transporto srityje, o karinė valdžia kontroliuoja energetiką, sunkiąją pramonę ir prekybą ryžiais.

Mianmaras 1987 metais buvo pripažintas mažiausiai išsivysčiusia šalimi.[3] Dažnai Mianmaro karinės pajėgos yra privačių įmonių bendrasavininkas arba netiesioginis savininkas. Paskutiniais metais Kinija ir Indija pabandė sustiprinti ryšius su Mianmaro valdžia, siekdamos ekonominės naudos. Daugelis šalių, įskaitant JAV, Kanadą ir Europos Sąjungą, taiko Mianmarui prekybos ir investavimo sankcijas. Daugiausia užsienio investicijų atkeliauja iš Kinijos, Singapūro, Pietų Korėjos, Indijos ir Tailando.[4]

Per vienuolika metų, nuo 1989 m. iki 1999 m., Mianmaro karinė valdžia bandė atgaivinti ekonomiką po trijų dešimtmečių griežto centralizuoto planavimo, tačiau paskutiniu metu režimas nutraukė šias pastangas. Nepaisant to, privatus sektorius auga, nors ir lėtai.[reikalingas šaltinis]

Žemės ūkis redaguoti

Tūkstančiai tonų (2010 m. duomenys)
1 Ryžiai 33204
2 Cukranendrės 9715
3 Kitos daržovės 3719
4 Pupelės 3029
5 Kiti vaisiai 1350
6 Kukurūzai 1249
7 Karvės pienas 1138
8 Svogūnai 1137
9 Žemės riešutai 1135
10 Vištiena 825

Išnašos redaguoti

  1. Watkins, Thayer. „Political and Economic History of Myanmar (Birma) Economics“. San José State University. Suarchyvuotas originalas 2006-05-26. Nuoroda tikrinta 2006-07-08.
  2. Stephen Codrington (2005). Planet geography. Solid Star Press. pp. 559. ISBN 0-9579819-3-7.
  3. „List of Least Developed Countries“. UN-OHRLLS. 2005.
  4. Fullbrook, David (2004-11-04). „So long US, hello China, India“. Asia Times. Suarchyvuotas originalas 2008-07-06. Nuoroda tikrinta 2006-07-14.