Mišučių dvaras
| Mišučių dvaras | |
|---|---|
 | |
| Vieta | Nausodis (Mišučiai) |
| Įkurtas | XVIII a. |
| Bajorų giminės | Sapiegos, Nagurskiai, Pliateriai, Parčevskiai, Mongirdai |
Mišučių dvaras – istorinė dvarvietė Kretingos rajono savivaldybėje, 10 km į rytus nuo Kretingos, Nausodžio kaime (Žalgirio seniūnija), Minijos kairiajame krante.
Istorija redaguoti
XVIII a. pirmoje pusėje Mišučių kaimo žemėje įkurtas Mišučių palivarkas, kuris tapo didikų Sapiegų giminės Kartenos dvaro administraciniu-ūkiniu padaliniu. 1766 m. iš Onos Sapiegaitės-Masalskienės jį nupirko Žemaičių kunigaikštystės pakamaris Jokūbas Nagurskis, kurio laikais iš čia buvo administruojamos visos Kartenos grafystės valdos, o pats Mišučių palivarkas buvo vadinamas Naujosios Kartenos dvaru[1]. Po J. Nagurskio mirties jį paveldėjo duktė Joana Žukauskienė.
Vėliau dvaras atiteko Šateikių grafams Pliateriams, kurie jį kaip nuotakos kraitį perleido giminaitei Stefanijai Eismontaitei, ištekėjusiai už Raudondvario dvarininko Ignoto Parčevskio. Ji savo kraitį užrašė įsūniui Antanui Parčevskiui, 1831 m. sukilėlių vado Konstantino Parčevskio vyresniajam broliui. 1846 m. dvare lažą dirbo 855 baudžiauninkai, gyvenę Baublių, Kačaičių, Nausodžio, Mišučių, Raguviškių, Būdviečių, Trumpėnų kaimuose ir Jokūbavo miestelyje. Visi šie kaimai nuo 1861 m. priklausė Kartenos valsčiaus Mišučių seniūnijai, kurioje 1870 m. buvo 603 valstiečiai prievolininkai[2]. A. Parčevskiui mirus, jo turtus paveldėjo sūnus Konstantinas Parčevskis. 1861 m. dvare buvo 1 kiemas ir 53 gyventojai, veikė vyno gamykla[3].
XIX a. antroje pusėje – XX a. pirmoje pusėje Mišučiuose šeimininkavo bajorai Mongirdai. Manoma, kad iš pradžių jie dvarą nuomavo, kadangi 1877 m. Mišučius tebevaldė Parčevskis[4], o vėliau jį įsigijo.
Vienas pirmųjų čia įsikūrė Vincentas Mongirdas. Mišučiuose 1854 m. gimęs jo sūnus Mykolas Mongirdas 1877 m. įstojo į Tartu universiteto medicinos fakultetą, kurį baigė 1883 m. ir vertėsi gydytojo praktika[5]. Vėliau dvarą valdė Kazimieras Mongirdas, jo sūnus Jonas Mongirdas, kuris XIX a. antroje pusėje vadovavo karo reikalams tinkamų arklių apskaitai Kretingos valsčiuje[6]. Jono Mongirdo ir bajoraitės Olimpijos Šalkauskaitės, kilusios iš Senkų bajorkaimio (Kretingos vls.), šeimoje gimė ir užaugo dvi dukros ir du sūnūs, aktyvūs lietuvių tautinio atgimimo dalyviai, visuomenės veikėjai, gydytojas Vladas (Vladislovas) Mongirdas (1877-1960) ir teisininkas Vytautas Mongirdas (1888-1942).
J. Mongirdas savo valdą padalino vaikams, kuriems teko po 100 ha žemės, o likusią žemę išpardavė 6 naujakuriams valstiečiams[7]. Vladas Mongirdas jam tekusią dalį pardavė, jaunesnioji sesuo įsikūrė Notiškės palivarke, vyresnioji ištekėdama gavo savo dalį, o Mišučių dvarą paveldėjo Vytautas Mongirdas. Tėvui 1919 m. mirus, jį palaidojo Budrių kapinėse, Mongirdų šeimos kapavietėje.
1923 m. dvare buvo 8 kiemai ir 55 gyventojai[8]. Mongirdai laikė keturias samdinių šeimas. 1940 m. sovietų valdžia didesnę dvaro žemės dalį atėmė, palikdama 30 ha dydžio ūkį, o 1941 m. birželio 14 d. Vytautą Mongirdą su žmona Sofija ištrėmė į Rusijos gilumą[9]. 1944 m. dvaras nacionalizuotas. Jame buvo įkurdintas Kretingos tarybinio ūkio skyrius, o pradėjus kurtis kolūkiams, atiteko Aušros, vėliau – Jaunosios gvardijos kolūkiui, kuris jį naudojo ūkinei gamybinei veiklai, apgyvendino kolūkiečius.
Dabartis redaguoti
Dvaro sodyba apima apie 5,5 ha dydžio plotą. Joje išliko dalis parko želdinių, buvusių medinių rūmų korpusas, kumetynas ir mūriniai kiaulidės pamatai. Kiti pagalbiniai gyvenamieji, ūkiniai ir gamybiniai statiniai pokario metais buvo nugriauti. Sodybos pastatai privatizuoti keliems savininkams.
-
Buv. rūmų liekanos iš pietų pusės -
Buv. rūmų liekanos iš šiaurės pusės -
Buv. kumetynas -
Mūrinis ūkinis pastatas -
Buv. kiaulidės likučiai -
Kiaulidė 1926 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais, t. 2. Vilnius, 1961, p. 73.
- ↑ Išrašas iš Kauno gubernijos valsčių ir taikos teisėjo apylinkių sąrašo, sudaryto 1870 metais. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 16, b. 5, l. 10.
- ↑ Афанасьев Д. Материалы для географии и статистики России, т. 4 (Ковенская губернiя), Санктъ-Петербургъ, 1861, с. 739.
- ↑ Jučas M., Mulevičius L., Tyla A. Lietuvos valstiečių judėjimas 1861–1914 metais, Vilnius, 1975, p. 238, dok. Nr. 152.
- ↑ Antanas Tyla. Iš Lietuvos kilę Tartu universiteto studentai 1802–1918 metais. – Lietuvos istorijos metraštis, 1981 metai, Vilnius, 1982, p. 72–73.
- ↑ Памятная книжка Ковенской губернии на 1888 год, Ковна, 1887, с. 141.
- ↑ Juozas Mickevičius. Mišučių dvarelis. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 5, b. 28–96, l. 1.
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925, p. 114.
- ↑ 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai, Vilnius, 1993, t 1, p. 448.