Miškinė obelis
| Malus sylvestris | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Miškinė obelis (Malus sylvestris) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Malus sylvestris (L.) Mill., 1768 | ||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Miškinės obels (Malus sylvestris) dabartinio, savaiminio paplitimo arealo žemėlapis pagal euforgen.org (žiūrėti čia) |
Miškinė obelis (Malus sylvestris) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, obelinių (Maloideae) pošeimio medžių rūšis.
Paplitimas redaguoti
Natūraliai paplitusi didžiojoje dalyje Europos (nuo Ispanijos, Graikijos iki Rusijos, Skandinavijos).
Paplitimas ir augavietės Lietuvoje redaguoti
Natūraliai gamtoje paplitusi ir Lietuvoje (Sąrašas: Lietuvos vietinės medžių rūšys). Savaime auga mišriuose lapuočių miškuose, pamiškėse, šlaituose, nuo seno auginta kaimų soduose. Labiau plinta derlinguose bei vidutinio drėgnumo priemoliuose. Medis pakenčia unksmę.
Kaune, Kazliškiuose auganti Senoji Kauno obelis 1960 metais paskelbta saugoma, kaip botaninis gamtos paveldo objektas.
Požymiai redaguoti
Laja suapvalėjusi. Žievė pilka, šakos dažnai su dygliais. Ūgliai rausvai rudi, žvilgantys, su balsvomis lenticelėmis, kartais viršūnėlė su dygliuku. Pumpurai kiaušinio formos, buki, rausvai rudi, prigludę prie ūglio, su keletu plaukuotų žvynelių. Lapai elipsiniai, siauriau ar plačiau kiaušiniškos formos, 3-7 (10) cm ilgio, 2-6 cm pločio, su nusmailėjusia viršūnėle. Jo kraštai pjūkliški, o lapo pamatas apskritas, nežymiai širdiškas prisitvirtinęs prie 2-4 cm ilgio lapkočio. Lapai pradžioje būna plaukuoti, vėliau pliki. Jų viršutinė pusė ryškiai žalia, apatinė yra šviesesnė. Rudenį pagelsta ir vėliau nukrenta. Žydi pumpurams sprogstant gegužės-birželio mėnesiais rausvais arba baltais žiedais. Obuoliai rutuliški arba rutuliškai kiaušiniškos formos iki 2-2,5 cm skersmens prisitvirtinę ant ilgo kotelio. ilgakočiai, ties pamatu ir viršūnėje įdubę, geltoni, iš saulės pusės rausvi. Rugsėjo-spalio mėnesiais sunokina vaisius - nedidelius, 2-3 cm skersmens, rūgščius obuolius. Obuoliai rutuliški ar šiek tiek rutuliškai kiaušiniški, iki 2-2,5 cm skersmens, ties pamatu ir viršūnėje įdubę, geltoni, saulėtoje pusėje rausvi ir laikosi ant ilgų kotelių. Obuoliukai prinoksta rugsėjo-spalio mėn. Jų sėklytės nedidelės, rudos ir pailgos.
Matmenys redaguoti
Neaukštas medis. Priklausomai nuo augavietės geografinės padėties ir augimo sąlygų, užauga iki 10 m, rečiau 15 m aukščio kaip medis, arba rečiau 3-5 m aukščio kaip krūmas.
Amžius redaguoti
Derėti pradeda maždaug nuo 10 metų. Gyvena apie 150-200 metų.
Panaudojimas redaguoti
Vaisiai labai rūgštūs, todėl valgyti tinka tik pastovėję. Naudojami uogienių, kisielių, kompotų, girų gamybai, arbatoms. Iš miškinės obels (kaip ir Malus sylvestris) kilę daug sukultūrintų Malus domestica veislių.
Pavadinimas redaguoti
Mokslinio, lotyniško rūšies pavadinimo autorius yra Philip Miller, gyvenęs 1691-1771.
Nuorodos redaguoti
- Miškinės obels paplitimo arealo žemėlapis per euforgen.org
- Miškinės obels mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org), (ipni.org), (tropicos.org) svetaines Anglų kalba
- Plačiau apie miškinę obelį per pfaf.org svetainę, Anglų k.
- Papildomai apie miškinę obelį per rhs.org svetainę[neveikianti nuoroda], Anglų k.
- Papildomai apie miškinę obelį per iucnredlist.org svetainę[neveikianti nuoroda], Anglų k.
- Plačiau apie miškinę obelį per baumkunde.de, Vokiečių k.
Galerija redaguoti
-
Senas miškinės obels medis
