Mečislovas Pšemeneckas

Mečislovas Pšemeneckas, lenk. Mieczysław Przemieniecki (1894 m. gruodžio 8 d. Jonavoje – (?)) – Romos katalikų kunigas, bažnyčių statytojas.

Biografija redaguoti

Dokumentuose ir bendraujant su žmonėmis fiksuodavo, kad esąs lietuvis. 1913 m. įstojo mokytis į Vilniaus kunigų seminariją. Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė mokslams, todėl seminariją baigė ir kunigu įšventintas tik 1920 m. Paskirtas kunigauti į Nočios parapiją. 19211923 m. tarnavo vikaru Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje, vėliau dirbo prefektu (auklėtoju) Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1924 m. paskirtas kurti naują parapiją lietuvių gyvenamoje Pelesoje ir pradėjo šiame kaime statyti naują Šv.Lino bažnyčią. 19251928 m. klebonavo tautiniu atžvilgiu mišrioje Lazūnų Šv. Apaštalų Simono ir Judo (Tado) bažnyčioje. Kartu kūrė naują parapiją Bokštuose, kurių aplinkiniuose kaimuose gyveno ir lietuviai. 1934 m. šiame kaime pašventinta nauja Šv. Huberto bažnyčia, Antrojo pasaulinio karo metu ji buvo sudeginta.

1928 m. paskirtas klebonu į Zabžėzės Švč.Trejybės prapiją prie Valažino, 1929 m. – į Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčią. 1932 m. tarnavo Dobžineve prie Balstogės, kiek vėliau nukreiptas Gardino Švč. Mergelės Marijos bažnyčios (ji dar vad. Vytauto prarapijine) klebonu. 1935 m. klebono pareigose dirbo sielovados darbą Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčioje, po metų – Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. 1938 m.siunčiamas vikaru į lietuvišką Gervėčių Šv. Trejybės parapiją. Po metų tarnavo vikaru Kužnicoje, kur M.Pšemenecką užklupo prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. 1940 m. jį areštavo sovietiniai organai ir išvežė į Rusijos gilumą, spėjama į Archangelsko sritį. Tolimesnis likimas nežinomas.

Kun. Mečislovas Pšemeneckas pasižymėjo didele tautine tolerancija, vienodai lygiai bendravo su lietuviais, lenkais ir baltarusiais. Iš vaikų prieglaudos buvo paėmęs auginti našlaitę Zina Baravykaitę, kurios likimas taip pat nežinomas.[1]

Išnašos redaguoti

  1. Juozas Maceika. Lazūnai. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos intitutas, 1998 Psl. 136

Šaltiniai redaguoti