Margasis akiuotis
| Margasis akiuotis | ||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Margasis akiuotis (Mesosa myops) | ||||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||||
| Mesosa myops Dalman, 1817 | ||||||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||||||
|
Margasis akiuotis (Mesosa myops) – ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas.
Išvaizda redaguoti
Kūnas trumpas, platus, 8-16 mm ilgio, kresnas, apaugęs trumpais storais plaukeliais. Galvoje, tarp antenų yra gili vagutė. Antenų pirmasis narelis juodas, kiti rudi, nuo trečiojo narelio iki pusė apaugę smulkiais šviesiais plaukeliais. Priešnugarėlė su 4 juodomis dėmėmis, geltonai apvedžiotomis iš šonų. Antsparniai su daugybe juodų ir geltonų dėmių.
Biologija redaguoti
Lervos vystosi 2 metus, šiltesniuose regionuose gali išsivystyti ir per vienerius metus. Pradžioje gyvena žievėje, vėliau po žieve. Vystosi tiek stovinčiuose, tiek gulinčiuose džiūstančiuose ąžuolo, guobos, gluosnio, tuopos, uosio, alksnio, kriaušės ar kt. lapuočių medžių stuobriuose.
Suaugę vabalai aptinkami nuo gegužės iki rugsėjo. Suaugę vabalai išgyvena apie metus.
Paplitimas redaguoti
Nuo Rytų Europos, per Aziją iki Korėjos ir Japonijos.
Apsauga redaguoti
Įrašytas į ES Buveinių Direktyvos II-ą priedą.[1]
Pavadinimas redaguoti
2018 m. sudarytame ūsuočių lietuviškame vardyne gentis Mesosa pavadinta „Akiuočiai“, o Mesosa myops – „margasis akiuotis“.[2]
2006 m. išleistoje knygoje „Europos Sąjungos Buveinių direktyvos saugomos rūšys. Vadovas“ Mesosa myops lietuviškai įvardijamas kaip margasis dėminukas, o visa Mesosa gentis – dėminukai.[3]
Kai kuriuose šaltiniuose šis vabalas dar vadinamas rytiniu ūsuočiu[4]. Taip pat Lietuvoje rytiniu ūsuočiu vadinama ir kita ūsuočių rūšis – iš Kinijos kilusi Anoplophora glabripennis (Motschulsky, 1853). Pastarajai rūšiai netaikomos jokios apsaugos priemonės, priešingai, taikomas karantinas, kadangi Europoje ši rūšis yra invazinė.[5]
Taip pat skaitykite redaguoti
- Ūsuočiai
- Lietuvos ūsuočiai
- Akiuočiai
- Rytinis ūsuotis (Anoplophora glabripennis)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2012-03-24.
- ↑ „Ūsuočių lietuviškas vardynas“. Doc. dr. Vytautas Tamutis. Nuoroda tikrinta 2018-04-09.
- ↑ Liutauras Raudonikis, Europos Sąjungos Buveinių direktyvos saugomos rūšys. Vadovas, Kaunas: Lututė, 2006, 41 psl. ISBN 9955692456
- ↑ „Mesosa myops“. A Pan-European Species directories Infrastructure (PESI). Nuoroda tikrinta 2018-04-09.
- ↑ Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. „Augalams kenksmingi organizmai, kuriuos įvežti ir platinti Lietuvoje draudžiama“. Nuoroda tikrinta 2012-03-24.[neveikianti nuoroda]
