Vikipedija

Marburgo universitetas

Marburgo universitetas
vok. Philipps-Universität Marburg
lot. SCHOLA MARPVRGENSIS
Įkurtas1527 m. liepos 1 d.
TipasValstybinis
Darbuotojų7500 (2008 m.)
Studentų20 982 (2009/2010 m.m.)[1]
VietaMarburgas, Vokietija
Svetainėwww.uni-marburg.de

Marburgo Pilypo universitetas (vok. Philipps-Universität Marburg) – seniausias Vokietijos ir Europos protestantiškasis universitetas Marburge; viena didžiausių Heseno aukštųjų mokyklų. 19 400 studentų, 2160 dėstytojų, iš jų 358 profesoriai.

Senasis Marburgo Pilypo universitetas
Senojo Botanikos sodo schema
Vikiteka: Marburgo universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Istorija redaguoti

1527 m. Heseno landgrafas Pilypas Didysis (1504–1567 m.) įkūrė Marburgo Pilypo universitetą, 1529 m. prie jo – Pilypo kolegiją (lot. Collegium Philippinum), kuri veikia iki šiol. Veikė Teisės, Medicinos ir Teologijos fakultetai. 1788 m. universitete įkurta chemijos laboratorija ir pirmoji Vokietijoje akušerijos ligoninė. 1866 m. Heseną aneksavus Prūsijai universitetas pavadintas Prūsijos karališkuoju universitetu, po Pirmojo pasaulinio karo vėl Marburgo Pilypo universitetas, pradėjo plėtotis mokslinio tyrimo įstaigos, daugiausia gamtos mokslų. Nuo 1908 m. priimamos studijuoti ir moterys, viena pirmųjų – rašytoja G. fon Le Fort.[2]

Struktūra redaguoti

Pilypo universitete yra kone visos mokslo disciplinos (išimtis – inžinerijos mokslai). Atskiros disciplinos nuo 1970 m. kuruojamos ne fakultetuose, o dalykinėse srityse (vok. Fachbereich, FB), jų skaičius anksčiau buvo 21, dabar – 16 (numeracija išliko nepakitusi)[3]:

  • Biologijos (FB 17)
  • Chemijos (FB 15)
  • Pedagogikos (FB 21)
  • Farmacijos (FB 16)
  • Fizikos (FB 13)
  • Geografijos (FB 19)
  • Germanistikos ir menotyros (FB 09)
  • Istorijos ir kultūros mokslų (FB 06)
  • Matematikos ir informatikos (FB 12)
  • Medicinos (FB 20)
  • Evangelikų teologijos (FB 05)
  • Psichologijos (FB 04)
  • Visuomenės mokslų ir filosofijos (FB 03)
  • Teisės (FB 01)
  • Užsienio kalbų filologijos (FB 10)
  • Ekonomikos (FB 02).

Taip pat veikia 16 akademinių centrų, 8 asocijuoti mokslo tyrimų centrai, Parengiamasis studijų koledžas (vok. Studienkolleg). Be to:

  • Universitetinė klinika (4300 darbuotojų, 2008 m.)
  • Universiteto biblioteka, įkurta 1527 m., fakultetų bibliotekos
  • Senasis, įkurtas 1786 m. ir Naujasis, įkurtas 1977 m., botanikos sodai
  • Universiteto vaizduojamojo meno, universiteto kultūros istorijos, Anatomijos muziejai, religijos, etnologijos, mineralogijos kolekcijos.

Leidžia tęstinius leidinius „Schriften der Universitäts Bibliothek Marburg“, „Jahresberichte“, „Ahomblatter“, „Hessische Bibliographie“, „Marburger Unijournal“.

Asmenybės redaguoti

Universitete studijavo: Hansas Jochenas Fogelis, Jakobas Grimas, Vilhelmas Grimas, Otas Hanas, Erichas Hofmanas, Vilhelmas Liebknechtas, Kostas Simitis.

Lietuviai redaguoti

Nuo XVII a. universitete studijavo ir lietuvių, XVII a. – XVIII a. buvo 17 studentų iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės. Universitete studijavo: Helmutas Arnašius, Mykolas Ceraskis (1753–1823), Audrius Maruška (g. 1963 m.), Rimantas Mačiulaitis, Vosylius Sezemanas (1884–1963), Reinhardas Venskus (1916–2002).

Literatūra redaguoti

  • Franz Gundlach: Catalogus Professorum Academiae Marburgensis (1527–1910). Marburg 1927 (Veröffentlichungen der Historischen Kommission für Hessen; 15)
  • Die Philipps-Universität zu Marburg 1527–1927. Fünf Kapitel aus ihrer Geschichte (1527–1866) von H(einrich) Hermelink und S(iegfried) A(ugust) Kaehler. Die Universität Marburg seit 1866 in Einzeldarstellungen. Marburg 1927
  • Georg Heer: Marburger Studentenleben 1527 bis 1927. Eine Festgabe zur 400-jährigen Jubelfeier der Universität Marburg. Marburg 1927
  • Kurt Goldammer (Red.): Marburg. Die Philipps-Universität und ihre Stadt. Herausgegeben aus Anlass der 425. Wiederkehr ihrer Stiftung. Marburg 1952
  • Inge Auerbach (Bearb.): Catalogus professorum academiae Marburgensis. Die Akademischen Lehrer der Philipps-Universität in Marburg von 1911 bis 1971. Marburg 1979 (Veröffentlichungen der Historischen Kommission für Hessen; 15,2)
  • Rudolf Schmitz: Die Naturwissenschaften an der Philipps-Universität Marburg 1527–1977. Marburg: Elwert, 1978.
  • Wilfried Frhr. von Bredow (Hg.): 450 Jahre Philipps-Universität Marburg. Das Gründungsjubiläum 1977. Marburg 1979
  • Julius Caesar (Hg.): Catalogus studiosorum scholae Marpurgensis. Nendeln; Liechtenstein: Kraus, 1980 (Nachdruck der Ausgabe 1875–1888)
  • Theodor(us) Birt (Hg.): Catalogi studiosorum Marpurgensium cum annalibus coniuncti series recentior annos 1653–1829 complectens. Nendeln; Liechtenstein: Kraus, 1980 (Nachdruck der Ausgabe 1903–1914)
  • Hans Günther Bickert, Norbert Nail: Marburger Karzer-Buch. Kleine Kulturgeschichte des Universitätsgefängnisses. Dritte, neu bearbeitete und vermehrte Auflage Marburg 2013 ISBN 978-3-89445-480-7
  • Jörg Jochen Berns (Hg.): Marburg-Bilder. Eine Ansichtssache. Zeugnisse aus fünf Jahrhunderten. Bd. 1-2. Marburg 1995–1996 (Marburger Stadtschriften zur Geschichte und Kultur; 52-53)
  • Die Philipps-Universität Marburg im Nationalsozialismus. Veranstaltungen der Universität zum 50. Jahrestag des Kriegsendes 8. Mai 1995, herausgegeben vom Konvent der Philipps-Universität Marburg, Marburg 1996, ISBN 3-8185-0217-X
  • Inge Auerbach (Bearb.): Catalogus professorum academiae Marburgensis. Die akademischen Lehrer der Philipps-Universität Marburg. Dritter Band: Von 1971 bis 1991. Erster Teil, Fachbereich 01-19. Marburg 2000 (Veröffentlichungen der Historischen Kommission für Hessen; 15,3.1)
  • Die Philipps-Universität Marburg im Nationalsozialismus: Dokumente zu ihrer Geschichte. Herausgegeben von Anne Christine Nagel, bearbeitet von Ulrich Sieg, Stuttgart 2000
  • Inge Auerbach (Bearb.): Catalogus professorum academiae Marburgensis. Die akademischen Lehrer der Philipps-Universität Marburg. Dritter Band: Von 1971 bis 1991. Zweiter Teil, Fachbereich 20-21. Marburg 2001 (Veröffentlichungen der Historischen Kommission für Hessen; 15,3.2)
  • Holger Zinn: Zwischen Republik und Diktatur. Die Studentenschaft der Philipps-Universität Marburg in den Jahren von 1925 bis 1945. Köln 2002 (Abhandlungen zum Studenten- und Hochschulwesen; 11)
  • Die Philipps-Universität Marburg zwischen Kaiserreich und Nationalsozialismus, hg. vom Verein für hessische Geschichte und Landeskunde e. V. Kassel 2006 (Hessische Forschungen zur geschichtlichen Landes- und Volkskunde; 45). [Beiträge u. a. zu: Rudolf Bultmann, Heinrich Hermelink, Martin Heidegger, Adolf Reichwein, Edmund E. Stengel, Ernst Robert Curtius, Rudolf Klapp, Ernst Freudenberg, Johannes Gadamer]
  • W. Ganzenmüller: Das chemische Laboratorium der Universität Marburg im Jahre 1615. Angewandte Chemie 54(17/18), S. 215–217 (1941), ISSN 0044-8249

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Marburgo u. inf., 2009 m. spalis
  2. ↑ Marburgo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 674 psl.
  3. ↑ Pilypo universiteto dalykinės sritys (vokiečių k.)

50°48′39″ š. pl. 8°46′25″ r. ilg. / 50.81083°š. pl. 8.77361°r. ilg. / 50.81083; 8.77361

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Marburgo_universitetas&oldid=6681151"