Marakaibo ežeras
Marakaibo ežeras (isp. Lago de Maracaibo) – didelis vandens telkinys Venesueloje, Pietų Amerikoje. Ilgis 160 km, plotis iki 120 km, plotas 13010 km². Nors pagal apibrėžimą tai jūros įlanka, tradiciškai Marakaibas laikomas vidaus vandens telkiniu, ir kaip toks yra didžiausias Pietų Amerikoje.
| Marakaibas | |
|---|---|
 Marakaibo ežeras nuo Kabimaso
| |
| Vieta |  Venesuela
|
| Plotas | 13 010 km² |
| Vidutinis gylis | 25 m |
| Didžiausias gylis | 35 m |
| Tūris | 280 km³ |
| Įteka | Katatumbas, Čama, Santa Ana, Eskalantė |
  Marakaibas | |
| Koordinatės | 9°48′0″ š. pl. 71°33′0″ v. ilg. / 9.80000°š. pl. 71.55000°r. ilg. |
 Vikiteka
|
Marakaibas |
Ežero baseino plotas 89 756 km² (iš jų 76 650 km² Venesueloje). Druskingumas nedidelis. Vidutinė vandens temperatūra 29–31 °C.[1] Ežeras užima dalį tarpukalnių įdubos, susidariusios tarp Siera de Perichos ir Meridos Kordiljeros kalnagūbrių.
55 km ilgio Marakaibo (Tablaso) sąsiauriu jungiasi su Venesuelos įlanka (Karibų jūra). Sąsiaurio krantus jungia 8678 m ilgio tiltas, pavadintas generolo Rafaelio Urdanetos vardu (baigtas 1962 m.). Didžiausias Marakaibo intakas – Katatumbo (isp. Catatumbo) upė. Dėl gausių upių atplukdomų sąnašų ežeras seklėja.[2]
Ežero baseine plyti dideli naftos telkiniai, jo apylinkėse auginamos cukrašvendrės ir kakava, ežere gaudomos žuvys (~112 rūšių), taip pat gaudomos baltosios krevetės. Pagrindiniai miestai prie ežero – Marakaibas, Kabimasas.
Pirmasis europietis, atradęs Marakaibo ežerą 1499 m. rugpjūčio 24 d. – ispanas Alonsas de Ocheda (Alonso de Ojeda) sykiu su Amerigu Vespučiu.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ R. Ziesler and G.D. Ardizzone. LAS AGUAS CONTINENTALES DE AMERICA LATINA/THE INLAND WATERS OF LATIN AMERICA, Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.
- ↑ Maracaibo ežeras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008