Mandalajus (mjan. မန္တလေးမြို့ ) – miestas Mianmare, uostas prie Ajejarvadžio (Iravadžio) upės; Mandalajaus provincijos centras. 1,73 mln. gyventojų (2014 m.). Išvystyta medvilnės, maisto, medienos apdirbimo, laivybos pramonė. Tradiciniai amatai. Mieste yra universitetas.

Mandalajus
မန္တလေးမြို့
Mandalajaus rūmai
Mandalajus
Mandalajus
21°58′0″ š. pl. 96°5′0″ r. ilg. / 21.96667°š. pl. 96.08333°r. ilg. / 21.96667; 96.08333 (Mandalajus)
Laiko juosta: (UTC+6:30)
Valstybė Mianmaro vėliava Mianmaras
Teritorija Mandalajaus regionas Mandalajaus provincija
Gyventojų (2014[1]) 1 726 889
Vikiteka Mandalajus

Mieste išlikusi tvirtovė (fortas). Ji yra kvadrato formos, kurio kraštai yra 2 km ilgio, 8 m aukščio ir virš 2 m storio.

Istorija redaguoti

1857 m. vasario 13 d. karalius Mindonas Mandalajaus kalvos papėdėje įkūrė karališkąją sostinę, kad išpildytų pranašystę, tvirtinančią, jog toje vietoje bus įkurtas budistų miestas minint 2400 metų budizmo jubiliejų.[2] Naujos sostinės plotas buvo 66 km 2, apsuptas 4 upių.

1857 m. birželį Amarapuros rūmai buvo išardyti ir drambliais perkelti į Mandalajų, bet oficialiai rūmai buvo baigti tik 1859 m. gegužės 23 d.[2] Kitus 26 metus Mandalajus buvo paskutinė Konbaunų dinastijos sostinė. 1885 m. lapkričio 28 d. britai užėmė miestą, užbaigdami Trečiąjį anglų-birmiečių karą. Jie nusiaubė Karališkąją biblioteką, ištrėmė karalių ir jo žmoną.

Nors Mandalajus per britų okupaciją išliko svarbiu Aukštutinės Birmos miestu, Jangonas išaugo kaip komercinis ir politinis visos šalies centras. Britai žiūrėjo į Birmą iš verslo perspektyvų. Geležinkelis į Mandalajų buvo nutiestas 1889 m.,[3] bet MKandalajaus koledžas buvo atidarytas tik 1925 m.[4]

1904–05 m. trečdalis miesto gyventojų pabėgo iš miesto dėl maro.

1942 m. balandžio 3 d. japonų oro pajėgos subombardavo Mandalajų. 60 % namų sudegė, žuvo 2000 gyventojų.[5][6][7] Daug gyventojų apleidomiestą per japonų okupaciją nuo 1942 m. gegužės iki 1945 m. kovo. Kadangi japonai Mandalajaus rūmus naudojo kaip sandėlį, sąjungininkai juos subombardavo. Išliko tik pinigų kalykla ir apžvalgos bokštas. Rūmai buvo atstatyti XX a. dešimtame dešimtmetyje.

1948 m. atgavus nepriklausomybę Mandalajus tavo svarbiu Aukštutinės Birmos švietimo centru dėl universiteto. Dabar miestas sulaukia mažiau studentų, nes karinė chunta nenori didelės studentų koncentracijos vienoje vietoje, tad daug jų mokosi mažesniuose regionų universitetuose.

Valdant Ne Vinui (19621988 m.) miesto infrastruktūra smuko. Mandalajus tapo dulkėtu miestu su žemais pastatais ir daugybe dviračių. 1981 m. gegužę 6 tūkst. pastatų sudegė, 36 tūkst. žmonių tapo benamiais. 1984 m. kovo 24 d. kitas gaisras sudegino 2700 pastatų ir 2300 žmonių liko be namų.[8][9] Po gaisrų likusius žemės plotus nupirko kinai iš Junano.[10] Dabar kinai sudaro pusę miesto gyventojų.[11] Kinai emigrantai lėmė, kad Mandalajus padvigubėjo nuo 500 tūkst. 1980 m. iki 1 mln. 2008 m.

Galerija redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. Census Report. The 2014 Myanmar Population and Housing Census. 2. Naypyitaw: Ministry of Immigration and Population. 2015 m. gegužės mėn. p. 57. Nuoroda tikrinta 26 April 2017.
  2. 2,0 2,1 „Mandalay Palace“ (PDF). Directorate of Archaeological Survey, Burma. 1963. Nuoroda tikrinta 22 August 2006.
  3. Herbert Thirkell White (1913). A Civil Servant in Burma. London: E. Arnold.
  4. Ko Yin Aung (23 December 1999). „Prospects of Education in Myanmar“. The New Light of Myanmar.
  5. The Axis Conquers the Philippines: January 1942 – July 1942
  6. World War II net
  7. Jackson, Ashley (10 May 2006). The British Empire and the Second World War. Bloomsbury Academic. p. 41. ISBN 9781852854171.
  8. „23,000 Homeless in Burma Fire“. New York Times via Reuters. 26 March 1984. Nuoroda tikrinta 25 January 2009.
  9. „Myanmar Fire Mar 1984 UNDRO Information Reports 1 – 2“. ReliefWeb. 27 March 1984. Suarchyvuotas originalas 29 April 2011. Nuoroda tikrinta 25 January 2009.
  10. Min Lwin (April 2009). „The Chinese Road to Mandalay“. The Irrawaddy.
  11. Poon Kim Shee (2002). „The Political Economy of China–Myanmar Relations: Strategic and Economic Dimensions“ (PDF). Ritsumeikan Annual Review of International Studies. Ritsumeikan University. Suarchyvuotas originalas (PDF) 4 March 2016. Nuoroda tikrinta 11 April 2009.