Manasarovaras
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Manasarovaras, Mapam Jumco (skr. मानसरोवर = IAST: Mānasarovara, tibet. མ་ཕམ་གཡུ་མཚོ། = ma pham g.yu mtsho) – gėlavandenis ežeras Tibete, ~2000 km nuo Lasos. Į vakarus nuo ežero yra Rakšastalio ežeras, į šiaurę – Kailaso kalnas. Manasarovaras yra 4556 m aukštyje, tai aukščiausias gėlavandenis ežeras pasaulyje. Ežeras žiemą užšąla. Iš Rakšastalio pro Manasarovarą prateka Satledžo upė (Indo intakas).
| Manasarovaras | |
|---|---|
 Kalnų supamas ežeras
| |
| Vieta |  Kinija (Tibetas)
|
| Plotas | 520 km² |
| Kilmė | ledyninė |
| Didžiausias gylis | 80 m |
| Įteka | Satledžas |
| Išteka | Satledžas |
  Manasarovaras | |
| Koordinatės | 30°40′0″ š. pl. 81°30′0″ r. ilg. / 30.66667°š. pl. 81.50000°r. ilg. |
 Vikiteka
|
Manasarovaras |
Kultūrinė reikšmė redaguoti
Kaip Kailaso kalnas, Manasarovaro ežeras yra šventa vieta pritraukianti piligrimus iš Tibeto, Indijos ir kitų kaimyninių šalių. Piligriminių kelionių turai vyksta nuolat, ypač iš Indijos, žymiausias yra Kailašo–Mansarovaro jatra, vykstantis kiekvienais metais.
Pagal indų mitologiją ežeras iš pradžių buvo sukurtas dievo Brahma mintyse. Todėl ežeras pavadintas „Manasarovaru“: sanskrito kalba Manas reiškia mintis, o Sarovar – ežerą. Šis ežeras turėtų būti gulbių, laikomų protingais ir šventais paukščiais, vasaros buveinė. Budistai šį ežerą tapatina su legendiniu Anotatos ežeru, prie kurio karalienė Maja pastojo ir pradėjo lauktis Budos. Ant ežero kranto yra keli vienuolynai. Žymiausias iš jų Chiu Gompa vienuolynas pastatytas tiesiai ant stačios kalvos. Jis atrodo kaip iškirstas iš uolos. Tibeto džainai ir bompai garbina šį ežerą su vienodu entuziazmu.