Maginis mąstymas, magiškas mąstymas (angl. magical thinking) – tikėjimas arba suvokimas, kad mintys bei žodžiai daro įtaką pasauliui, galiausiai pritraukia atitinkamas aplinkybes, įvykius ar pokyčius.[1]
Šio tipo mąstymą turintieji tiki ar turi suvokimą apie visuotinį susietumą, kad smegenys atlieka ir siųstuvo-imtuvo funkciją bei viskas turi savitą vibracijų dažnį, todėl mintys bei ištariami ar užrašomi žodžiai galiausiai iššaukia arba pritraukia atitinkamas aplinkybes, įvykius ar pokyčius, keičia vidinį bei išorinį pasaulį, todėl reikia atsargiai rinkti mintis bei žodžius.

Magiškas mąstymas gali būti santykio idėjų dalimi, gali tapti kliedesiais, jei asmuo aklai tiki savo teisumu, prietarais ar stereotipais ignoruodamas faktinius įrodymus, kad klysta.

Religijų teorijoje maginiu, mitiniu mąstymu vadinama pasaulėvoka, kurioje susiejami iš pirmo žvilgsnio atskiri savarankiški įvykiai ir tikima magiška galia juos sujungti. Nors šiuolaikinės visuomenės mąstymas apibūdinamas kaip mokslinis, t. y. pagrįstas faktais ir įvykių kategorizavimu, tačiau maginio mąstymo elementai išlikę įvairiose gyvenimo srityse.

Nuorodos redaguoti

  1. Maginis mąstymas. In: (1993) Psichologijos žodynas. – V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. p. 158–159.
  • Rozin P., Nemeroff C. Magic and superstition. In: Wilson R.A., Keil F.C., eds. (1999) The MIT Encyclopedia of the Cognitive Sciences. p.503-505