Mažoji gulbė

Cygnus columbianus

Sibirinė mažoji gulbė
Cygnus columbianus bewickii

Kanadinė mažoji gulbė
Cygnus columbianus columbianus

Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), ^[1]

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Žąsiniai paukščiai ( Anseriformes)
Šeima:	Antiniai ( Anatidae)
Gentis:	Gulbės ( Cygnus)
Pogentė:	Tikrosios gulbės ( Cygnus)
Rūšis:	Mažoji gulbė ( Cygnus columbianus)

Binomas

Cygnus columbianus
Ord, 1815

Mažosios gulbės (Cygnus columbianus)
porūšių paplitimo arealas pasaulyje.
Eurazijoje gyvena sibirinės mažosios gulbės,
Šiaurės Amerikoje - kanadinės mažosios gulbės:

. perimvietės

. migracijos

. žiemavietės

Mažoji gulbė (Cygnus columbianus) – žąsinių (Anseriformes) būrio, gulbių (Cygnus) genties, tikrųjų gulbių (Cygnus) pogentės rūšis. Išskiriami 2 porūšiai^[2], kurie neretai laikomi atskiromis rūšimis.

Sibirinės mažosios gulbės (*Cygnus columbianus bewickii*) didesnė pusė snapo priekinės dalies yra juoda, o kita mažesnė pusė geltona. Pagal snapą labai panaši į gulbes giesmininkes (Cygnus cygnus), bet pas pastarąsias snapo geltona dalis yra dar didesnė ir siekia šnerves

Porūšiai redaguoti

Porūšių morfologiniai skirtumai nedideli. Sibirinių mažųjų gulbių didesnė pusė snapo priekinė dalis yra juoda, o kita truputį mažesnė pusė prie snapo pagrindo nesiekianti šnervės yra geltona dėmė. Sibirinis porūšis už kanadines yra nežymiai mažesnis. Tuo tarpu kanadinių mažųjų gulbių snapas taip pat juodas, bet prie tamsiai rudos akies rainelės yra mažesnė už akį geltona, pailga dėmelė. Taip pat kanadinės mažosios gulbės tik nežymiai didesnės už sibirines.

Sibirinė mažoji gulbė (Cygnus columbianus bewickii, Yarrell, 1830); natūraliai paplitusi Eurazijos tundrose nuo Kolos pusiasalio iki Kolymos. Vakarinės popuiacijos žiemoja Vakarų Europoje, o rytinės - o žiemoti migruoja per Mongoliją ir šiaurinę Kiniją į Korėjos, Japonijos ir pietrytinės Kinijos kiek piečiau už Guangdongo provincijos, kartais iki Taivano.
Kanadinė mažoji gulbė (Cygnus columbianus columbianus, Ord, 1815); natūraliai paplitusi Šiaurės Amerikos žemyno šiaurinėje dalyje. Žiemoja Šiaurės Amerikos vidutinių platumų klimato juostoje.

Paplitimas Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje aptinkamos sibirinės mažosios gulbės. Tai atsitiktinai perinti, per paukščių migraciją praskrendanti, retai žiemojanti rūšis. Lietuvoje dažniausiai aptinkama kovo-balandžio, bei spalio-lapkričio mėnesiais^[3]. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Morfologija redaguoti

Stambus vandens paukštis, bet mažesnė už kitas gulbių rūšis, išskyrus juodakakles gulbes. Priklausomai nuo porūšio, snapas juodas su prie pagrindo geltona maža dėmele, arba didesnė snapo priekinė dalis juoda, bet pamatinė dalis geltona. Patinas ir patelė balti. Plikos odos plotelis tarp snapo ir akių geltonas. Kojos juodos. Jauniklių galva, kaklas ir nugara rusvai pilki, apatinė kūno dalis pilkai balta. Snapo pamatinė dalis rausva, viršūnė beveik juoda.

Sibirinės mažosios ir gulbės giesmininkės morfologiniai skirtumai redaguoti

Mažųjų gulbių gagenimas. Jų gagenimas skardesnis ir gilesnis nei gulbių giesmininkių

Nepatyrusiam žmogui, sibirinės mažosios gulbės ir gulbės giesmininkės skirtumus iš pirmo žvilgsnio įžvelgti sunkoka. Sibirinės mažosios gulbės didesnė pusė snapo priekinė dalis yra juoda, o mažesnė geltona dalis prie pagrindo nesiekia šnervės. Sibirinės mažosios gulbės gerokai mažesnės už gulbes giesmininkes. Sibirinių mažųjų gulbių kojos juodos, kaklas trumpesnis, galva apvalesnė nei pas gulbes giesmininkes. Tiek sibirinės mažosios gulbės, tiek gulbės giesmininkės gyvena šiaurinėje Eurazijoje.

Kanadinės mažosios ir gulbės trimitininkės morfologiniai skirtumai redaguoti

Iš toli suaugusių šių gulbių individų skirtumus įžvelgti gana sunku. Kanadinių mažųjų gulbių ir gulbių trimitininkių snapai yra juodi, bet pastarosios tarp akies ir snapo neturi geltonos dėmelės. Taip pat gulbės trimitininkės yra žymiai didesnės.

Biologija redaguoti

Monogamės. Perimvietės daugiausia Eurazijos ir Šiaurės Amerikos arkties ir subpoliarės zonų tundroje. Lizdą krauna tik patelė, paprastai vandens telkinio pakrantėje arba tiesiog pelkėtoje lygumoje iš samanų, o gūžtą iškloja pernykštėmis viksvomis, švyliais. Kiekvieną pavasarį apsistoja tose pačiose lizdavietėse, jas šiek tiek paremontuodamos. Dėtyje paprastai būna 2–4 kiaušiniai, kartais – tik 1. Peri tik patelė, o patinas saugo ją ir aplinkinę teritoriją. Jaunikliams išsiritus, mažųjų gulbių šeima persikelia ir gyvena vandenyje. Gulbiukai, sulaukę 40–45 dienų amžiaus, jau skraido.

Minta augaliniu maistu.