Lorica segmentata, segmentinė lorika – segmentinių šarvų tipas, kuriuos praktiškai naudojo tik Romos imperijos kareiviai.

Romos kareivių segmentinė lorika (rekosntrukcija).

Lotyniškas pavadinimas pirmą kartą panaudotas XVI a. Tikrasis romėnų laikų pavadinimas nežinomas. Spėjama, kad juos vadino lorica laminata.

Šarvus sudaro plačios geležinės juostos, sujungtos vidiniais odiniais dirželiais. Juostos išdėstytos horizontaliai, viršutinės pridengia apatines. Šarvai sudaryti iš dviejų pusių, sujungtų suvarstymais priekyje ir nugaros pusėje. Pečius dengdavo papildomos juostos, sudarančios antpečius. Šarvus būdavo patogu pervežti ir saugoti, nes jie patogiai išardomi į keturias dalis. Susegimo įtaisai (sagtys, vyriai, užkabinimo kabliukai ir kilpos) būdavo žalvariniai. Apie 75-80 m. šarvų susegimo sistema buvo supaprastinta. Vyrius pakeitė kniedės, diržai imti susegti kabliukais. Apatines dvi juostas pakeitė viena plati.

Istorija redaguoti

Per ilgą šių šarvų naudojimo laikotarpį jų išvaizda vystėsi ir kelis kartus keitėsi. Dabar atpažįstami tipai yra Kalkriese, Corbridge ir Newstead, pavadinti pagal jų radimo vietas. Šie tipai dažnai buvo naudojami kartu. Pvz., Corbridge ir Newstead tipai kartu randami Caerleon (Velsas), Carnuntum (Austrija), Karlaile (Anglija) ir Leone (Ispanija). Manoma, kad buvo ir ketvirtas segmentinės lorikos tipas, kuriame liemenį saugojo juostos, o pečius – žvynai. Tačiau šis tipas žinomas tik iš labai sugadintos statulos, aptiktos Alboje Julijoje (Rumunija).

Dabar manoma, kad šiuos šarvus naudojo nuo maždaug 9 m. pr. m. e. iki (Dangstetten) iki III a. (Leonas). Šios lorikos buvo plačiai naudojamos, bet grandiniai šarvai buvo, ko gero, buvo labiau paplitę visais laikais.

Naudojimas redaguoti

Nėra žinoma, kas tiksliai naudojo šiuos šarvus.

Trajano kolona, 113 m. pastatyta Romoje Dakijos užkariavimui atminti, yra svarbus žinių šaltinis apie Romos karinę įrangą. Kolonos bareljefuose matyti, kad dviejų Romos armijos dalių skirtumai.

Auksiliarijai parodyti daugiausiai dėvintys grandines lorikas ar paprastas odines kirasas, naudojo ovalius skydus. Visi legionieriai pavaizduoti su segmentinėmis lorikomis, su išlenktais stačiakampiais skydais.[1] Remiantis šia informacija ilgai buvo manoma, kad segmentines lorikas naudojo tik legionieriai.

Nuomonė, kad auksiliarijai buvo lengvieji pėstininkai, kilo iš Vegecijaus komentaro, jog „auksiliarijai visada papildydavo legionų rikiuotę kaip lengvinėji pėstininkai“.[2] Tiesa, kad kai kurių specialiųjų dalinių auksiliarijai, pvz., Sirijos lankininkai ar Numidijos kavalerija, vilkėdavo lengvuosius šarvus ar išvis jokių. Bet jie sudarė auksiliarijų mažumą. Daugelį auksiliarijų kohortų kaip ir legionus sudarė sunkieji pėstininkai.[3]

Ant kito Trajano laikų paminklo „Trajano trofėjaus“ (Adamclisi, Rumunija) segmentinių lorikų atvaizdų nėra visai, ir tiek legionieriai, tiek auksiliarijai pavaizduoti vilkintys arba grandines, arba žvynines lorikas. Kai kurie ekspertai mano, kad Adamclisi paminklas tiksliau atspindi to meto tikrovę[4], nes, esą, segmentinės lorikos naudotos retai, galbūt tik paraduose. Jų nuomone figūros Trajano kolonoje yra labai stereotipizuotos, kad aiškiai eitų atskirti skirtingas kariuomenės rūšis.[5] Abi kariuomenės rūšys naudojo praktiškai tokius pačius ginklus – gladijus ir akstis. Manoma, kad tik legionieriai naudodavo piliumus.[6] Goldsworthy teigia, kad tiek legionierių, tiek auksiliarijų ginklai svėrė maždaug tiek pat.[3]

Segmentinių lorikų naudojimo pabaiga redaguoti

III a. visi peregrinai gavo Romos pilietybę, todėl legionieriai prarado savo socialinį pranašumą.[7] Segmentines lorikas nustojo naudoti, manoma, dėl brangumo ir brangios priežiūros, nors jos ir pasižymėjo gera apsauga. Jas vis dar naudojo IV a. pradžioje, nes jos pavaizduotos Konstantino triumfo arkoje, pastatytoje 315 m. Konstantino I valdymo laikais jo kariniams pasiekimams atminti. Tiesa, buvo įrodinėjama, kad šie atvaizdai paimti iš ankstesnio Marko Aurelijaus paminklo.[8] Neseniai Ispanijoje aptikta segmentinė lorika, datuojama III a. Ji aptikta vietovėje, kur, kiek žinoma, veikė tik limitanėjai. Limitanėjai buvo prastesnė kariuomenė už komitatensius, mobilią to meto lauko kariuomenę.

Galerija redaguoti

Nuorodos redaguoti

  1. L. Rossi Trajan’s Column and the Dacian Wars (Thames & Hudson 1971) 102
  2. Vegetius op cit II.2
  3. 3,0 3,1 Goldsworthy Roman Warfare 127
  4. Mattingly op cit 207
  5. Rossi op cit 59
  6. Goldsworthy Complete Roman Army 136
  7. Goldsworthy Complete Roman Army 209
  8. Lorica Segmentata Volume I: A Handbook of Articulated Roman Plate Armour, Pg.21, Fig 2.4