Londono karališkoji draugija

The Royal Society of London for Improving Natural Knowledge
ŠūkisNullius in verba
Įkurta1660 m. lapkričio 28 d. (1660-11-28)
Tipasmokslinė draugija
BūstinėLondonas, Didžioji Britanija
Narystė~1800 narių (2023 m.)
Tinklalapis[1]

Londono karališkoji draugija žinioms apie gamtą tobulinti (angl. The Royal Society of London for Improving Natural Knowledge), Karališkoji draugija (The Royal Society) – seniausia Didžiosios Britanijos ir viena seniausių Europos mokslinių draugijų. Atlieka Didžiosios Britanijos mokslų akademijos funkcijas.[1]

2023 m. duomenimis, turi apie 1800 narių, tarp jų – 85 Nobelio premijos laureatai. Kasmet į draugiją iš apytikriai 800 kandidatų išrenkama iki 73 tikrųjų narių ir iki 24 užsienio narių. Draugijai vadovauja Taryba, sudaryta iš 20–24 narių:[2] prezidento (renkamas 5 metams; nuo 2020 m. lapkričio 30 d. – Adrianas Smitas[3]), iždininko, užsienio reikalų, fizikos mokslų ir biologijos mokslų sekretorių bei kitų.[1][4]

Turi 15 skyrių, jų veiklą koordinuoja vykdančiojo sekretoriaus vadovaujamas nuolatinis sekretoriatas. Yra 44 komitetai, biblioteka (įkurta 1661 m., fonduose – daugiau kaip 70 tūkst. vienetų). Draugijai priklauso Edinburgo karališkoji draugija (įkurta 1783 m.) ir Airijos karališkoji akademija (įkurta 1785 m.).[1]

Nuo 1967 m. įsikūrusi istoriniame pastate, buvusioje Vokietijos ambasadoje, Karltono Rūmų gatvėje 6–9 (Carlton House Terrace 6–9), Londono centre.

Istorija redaguoti

Įkurta 1660 m. lapkričio 28 d. Grešamo koledže Londone, po paskaitos susirinkus dvylikai vyrų – mokslininkui Robertui Boiliui, vyskupui Džonui Vilkinsui (John Wilkins), dvarininkams Robertui Mariui (Robert Moray), Viljamui Braunkeriui (William Brouncker) bei kitiems – ir nutarus įkurti „Koledžą fizikos ir matematikos mokslams skatinti”.[5] Naujoji organizacija pavadinta „Karališkąja draugija”, 1662 – „Londono karališkąja draugija”, 1663 – „Londono karališkąja draugija žinioms apie gamtą tobulinti”. Draugija kėlė tikslą atskleisti mokslo tiesas ne cituojant autoritetus, o eksperimentais, savo eksperimentų rezultatus skleidė visuomenei, siekė paneigti tuometinių alchemikų skleidžiamus mitus.[1]

1662 m. draugijos veikla patvirtinta karaliaus Karolio II steigiamuoju raštu (su pakeitimais 1663 m.), suteikusiu draugijai sturktūrą su prezidentu, iždininku, sekretoriais ir taryba. Nepaisant suteiktos karališkosios globos, draugija išliko savanoriška, nepriklausoma nuo valstybės organizacija. 1665 m. draugija pradėjo leisti pirmąjį pasaulyje mokslui skirtą žurnalą „Philosophical Transactions” (oficialiu draugijos leidiniu tapo 1752 m., iki tol leistas privačiai draugijos sekretorių).[6][5]

1703–1727 m. draugijai vadovavo Izaokas Niutonas. Jo pastangomis draugija tapo svarbiausia moksline organizacija Didžiojoje Britanijoje ir kitur pasaulyje. Nuo XVIII a. pradėta teikti apdovanojimus įvairiose mokslo srityse; sero Godfrio Koplio medalis (Copley Medal, nuo 1709 m.) tapo prestižiškiausiu moksliniu apdovanojimu šalyje. XVIII a. pabaigoje draugija aktyviai veikė, skatindama mokslinius tyrinėjimus, ypač ilgamečio draugijos prezidento sero Džozefo Bankso, Pirmosios Džeimso Kuko kelionės dalyvio, vadovavimo metu (1778–1820 m.). Visgi XVIII a. pab. – XIX a. pr. draugija patyrė tam tikrą nuosmukį, tapo labiau mėgėjiška. Buvusį autoritetą pavyko susigrąžinti, 1830 m. įgyvendinus reformas.[5]

1919 m. draugija išsiuntė ekspedicijas į Prinsipės salą Gvinėjos įlankoje ir Sobralį Brazilijoje fotografuoti saulės užtemimo. Ekspedicijų rezultatai patvirtino Alberto Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją ir išgarsino A. Einšteiną. Nuo 1945 m. į draugiją renkamos ir moterys.[5]

Veikla redaguoti

 
Karališkosios draugijos rūmai Londone

Remia mokslinius tyrimus, teikia mokslines konsultacijas, rengia viešąsias paskaitas, diskusijas, parodas, teikia apdovanojimus. Leidžia 11 mokslinių žurnalų: „Philosophical Transactions B”, „Proceedings B” (abu nuo 1934 m.), „Notes and Records” (nuo 1938 m.), „Philosophical Transactions A”, „Proceedings A” (abu nuo 1990 m.), „Journal of the Royal Society Interface” (nuo 2001 m.), „Biology Letters” (nuo 2005 m.), „Interface Focus” (nuo 2008 m.), „Open Biology” (nuo 2011 m.), „Royal Society Open Science” (nuo 2014 m.) ir „Biographical Memoirs of Fellows of the Royal Society” (nuo 1932 m.).[1]

Draugijos veiklą finansuoja Didžiosios Britanijos vyriausybė ir privatūs fondai.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Londono karališkoji draugija, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2022-02-05. Nuoroda tikrinta 2023-05-27.
  2. Statutes of the Royal Society, The Royal Society. Nuoroda tikrinta 2023-05-26.
  3. The Fellowship, The Royal Society. Nuoroda tikrinta 2023-05-26.
  4. Council, The Royal Society. Nuoroda tikrinta 2023-05-26.
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 Michael Hunter, Royal Society, Britannica.com. Nuoroda tikrinta 2023-05-27.
  6. History of Philosophycal Transactions, The Royal Society. Nuoroda tikrinta 2023-05-27.