Lokomotyvas
Lokomotyvas – geležinkelių transporto priemonė, kuri yra varomoji traukinio dalis, traukiantį jį. Žodis lokomotyvas kilęs iš lotynų kalbos, pažodžiui verčiamas „loco“ vieta ir „motivus“ – judėjimo sukėlimas.
Lokomotyvas skirtas traukti vagonus su kroviniu, pačiame lokomotyve vieta naudingam kroviniui nenumatyta. Geležinkelio transporto priemonės, turinčios tiek variklį, tiek ir žymią vietą kroviniui (automotrisės ir pan), lokomotyvais nevadinamos. Nesunkiai nuo traukinio atskiriamą lokomotyvą paprasčiau pakeisti, atskirai remontuoti, tyliau vagonuose, avarijos metu jo masė gali apsaugoti keleivus. Tačiau tik maža dalis tokio traukinio ratų (lokomotyvo ratai) yra varomieji. Automotrisėse visi ratai gali būti varomieji, todėl jos įkalnėse efektyvesnės. Vagonams traukti pritaikyta priemonė su vieta ir kroviniui vadinama varikliniu vagonu.
Tradiciškai lokomotyvas traukinį traukia iš priekio. Tačiau dažnai pasitaiko, kai vykdoma vadinamoji stumti – traukti operacija – į vieną pusę traukinys traukiamas, į kitą – stumiamas, kontroliuojant lokomotyvą iš priešingo galo. Mašinisto vieta gali būti vienam iš lokomotyvo galų, abiejuose (keičiant važiavimo kryptį, nereikia apsukti) arba jos išvis gali nebūti (lokomotyvas valdomas iš kito tame pat traukinyje esančio vagono ar lokomotyvo). Mašinisto vietos neturintys lokomotyvai dažniausiai vis dar turi valdymo pastotę lėtam pervarymui stoties ribose.
Istorija redaguoti
Pirmasis lokomotyvas buvo sukonstruotas ir išbandytas 1804 m, išradėjo Richard Trevithick, Kornvalyje (Didžioji Britanija). Jis traukė 10 tonų geležies krovinį ir dar 70 keleivių penkiuose vagonuose iš viso 14 km. Lokomotyvas buvo per sunkus jam pagamintiems ketaus bėgiams, projektas buvo apleistas vos po trejeto reisų.
Pirmoji sėkminga komercinė lokomotyvo kelionė įvyko 1812 m.
Nuo 1814 m. iki 1829 m. Džordžas Stivensonas ilgai dirbo ir eksperimentavo su lokomotyvais, kol 1829 m. jo garvežys "Raketa" laimėjo „Rainhill Trials“ lokomotyvų varžybas. Ši jo sėkmė leido jam įkurti savo lokomotyvų kompaniją ir tiekti juos didžiajai daliai Europos ir JAV.
Skirstymas redaguoti
Lokomotyvai pagal darbo pobūdį skirstomi į kategorijas:
- Keleiviniai – naudojami keleivinių traukinių traukimui
- Krovininiai – naudojami krovinių traukinių traukimui
- Manevriniai – naudojami vagonų pervežimui stotyse, pramonės įmonėse ir kt.
- Universalieji – skirti krovininių ir keleivinių traukinių tempimui
- Pramoniniai – specialiai pramonės įmonėms (daugiausiai įvairioms kasykloms, metalurgijos įmonėms ir pan.) skirti lokomotyvai
- Kurjeriniai – skirti greitųjų pašto, bagažo i keleivinių traukinių traukimui (terminas taikomas tik garvežiams)
Lokomotyvai pagal kuro tipą skirstomi į:
- Garvežius – lokomotyvas varomas garo mašina; kuras – akmens anglis, malkos, antracitas, mazutas
- Šilumvežius – lokomotyvas su vidaus degimo varikliu ir elektrine arba hidrauline pavara
- Motorvežius – nedidelius lokomotyvus su vidaus degimo varikliu ir mechanine pavarų dėže
- Elektrovežius – elektrinius lokomotyvus
- Lokomotyvus su dujų turbininiu varikliu ir elektrine pavara.
Taip pat prie lokomotyvų kartais priskiriami ir dyzeliniai, elektriniai traukiniai bei automotrisės.
Nuorodos redaguoti
- LG diesel locomotives Archyvuota kopija 2010-07-06 iš Wayback Machine projekto. („Lietuvos Geležinkelių“ naudojami dyzeliniai lokomotyvai)