LituanicaSAT-1 – vienas iš dviejų pirmųjų Lietuvos palydovų. Projekto iniciatoriai – Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis (VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“), projekto komandą sudarė Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, Klaipėdos valstybinė kolegija, apie 20 Lietuvos įmonių. Tokiu palydovui suteiktu pavadinimu siekta pagerbti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą. Kosminės misijos vadovas – Vytenis Buzas, misijos technikos vadovas – Laurynas Mačiulis. Palydovas iškeltas į kosmosą 2014 m. sausio 9 d.[1] Tuo pat metu paleistas ir kitas lietuviškas palydovas – „LitSat-1“. Paleistas savarankiškai skrieti kosminėje erdvėje 2014 m. vasario 28 d.

Kosminės misijos logotipas
Pirmieji Lietuvos palydovai pašto ženkle

Misijos eiga redaguoti

Nanopalydovas „LituanicaSAT-1“ orbitoje praleido maždaug šešis mėnesius. Palydovas į kosmosą iškeltas 2014 m. sausio 9 d. Jis buvo paleistas bendradarbiaujant su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija NASA, iš Floridos valstijoje įsikūrusio Kenedžio kosminių skrydžių centro. Į Tarptautinę kosminę stotį palydovą nugabeno kompanijos „Orbital Sciences Corporation“ raketa nešėja „Antares“, Tarptautinės kosminės stoties aptarnavimo laivu „Cygnus 2“.[2] Ten jis buvo sumontuotas šliuze ant robotinės rankos, kuri išmetė palydovą į orbitą vasario 28-ąją. Misijos tikslai – išbandyti Lietuvoje pagamintas silicio saulės baterijas, palydovinio ryšio, nufotografuoti Žemę ir, jeigu pasiseks, – Lietuvą. Taip pat ištransliuoti LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“.

Misijos tikslai redaguoti

  • Paleisti į žemės orbitą pirmąjį lietuvišką palydovą;
  • Atlikti pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus;
  • Išbandyti kosmose lietuvių sukurtas technologijas;
  • Kosmose testuoti alternatyvius energijos šaltinius;
  • Sukurti naujas galimybes verslui;
  • Suburti lietuvius mokslininkus iš viso pasaulio;
  • Nufotografuoti pirmąsias lietuviškas nuotraukas iš kosmoso;
  • Tapti kosmine valstybe.

Istorija redaguoti

2010 m. pabaigoje Japonijos palydovų gamintoja „Axelspace“, Tokijo universitetas ir Japonijos nanopalydovų centras organizavo nedidelių, iki 50 kg sveriančių palydovų projektų konkursą. Nors tarp 10 finalininkų nepateko nė viena iš 4 lietuvių paraiškų, tačiau lietuvių kosminės idėjos buvo išgirstos, dalyvaujant konkurse buvo užmegzta naudingų kontaktų, kurie ilgainiui turėjo virsti lietuvišku palydovu orbitoje. Tokijo universitetas su partneriais ketina kurti 50-ies palydovų sistemą, todėl Lietuvai pasiūlyta bendradarbiauti mokslo ir mokymo srityse. Manyta, kad vieną iš 50-ies tokios sistemos palydovų galėtų kurti trys Baltijos šalys kartu ar vien Lietuva. Lietuviški projektai daugiausia susiję su palydoviniais gaisrų ir potvynių, atominių elektrinių, radiacijos bei kitais stebėjimais. Prie palydovinių technologijų plėtros Lietuvoje prisideda Kauno technologijos universiteto Mechatronikos katedra, Lietuvos energetikos institutas, be to, keletas privačių bendrovių, kuriančių elektronikos sistemas palydovams.

Duomenys redaguoti

Palydovo techniniai duomenys:[3]

  • Aparato tūris – iki 1000 cm³
  • Aparato svoris – iki 1,3 kg
  • Skriejimo aukštis – 400 km
  • Skriejimo greitis – 7,8 km/s
  • Skriejimo trukmė – daugiau nei 6 mėn.

Lietuvos ir kaimyninių šalių panašūs kosminiai aparatai redaguoti

Baltijos šalyse sukurti ir paleisti (ar ruošiami paleidimui) pirmieji kosminiai aparatai:

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti