Litajus
Litajus ((taj. พญาลิไท arba Tamarača I (taj. พระมหาธรรมราชาที่ 1)) g. ? – m. 1368 m.) – Fraruangų dinastijos šeštasis Sukotajaus karalystės karalius, karaliaus Lertajo sūnus.
| Litajus taj. พญาลิไท | |
|---|---|
 | |
| Fraruangų dinastija | |
| Visas vardas | Phra Maha Thammaracha I |
| Gimė | ? |
| Mirė | 1368 m. |
| Tėvas | Lertajus |
| Vaikai | Leutajus |
| Valdė | 1347-1368 m. |
| Pirmtakas | Nguanamomas |
| Įpėdinis | Litajus |
Gyvenimas ir valdymas redaguoti
Tėvo, karaliaus Lertajaus valdymo metais, Litajaus septinis metus valdė svarbų Sukotajaus karalystės miestą Si-Satčanalajų. Po tėvo mirties, princui Lertajui teko kovoti dėl sosto su sąmokslininkais ir sukilėliais, kuriuos jis, tapęs karaliumi 1347 m., visus teisė. Jis paveldėjo labai mažą karalystę, kuri apėmė Sukotajaus, Si-Satčanalajaus, Kamfaengfeto, Fitsanuloko, Fičito ir Nakonsavano miestus. Jis nesistengė susigrąžinti tėvo prarastas karalystės teritorijas, neužsiėmė politika, kas lėmė tolimesnį karalystės nuosmukį. Visas jo dėmesys buvo skirtas religijai, vienuolynų ir pagodų statybai.
Iš Ceilono pakviestais budistų dvasininkais jis reorganizavo šalies religiją ir Sukotajuje pastatė kelias Budos statulas. Viena iš jų Frašisakjamuni (Phra Sri Sakyamuni), iš bronzos nulietą 1361 m., galima pamatyti Vat Sutato (Wat Suthat) šventykloje Bankoke[1]. Tais pačiais metais karalius Lertajus tapo budistų dvasininku.
Istorinėse kronikose rašoma, kad „karaliaus gailestingumas ir geraširdiškumas buvo toks bekraštis, kaip ir vandenyno vandenys“. Jis savo tarnus mylėjo kaip savo vaikus, o nusikaltėliams duodavo galimybę atlyginti žalą ir paleisdavo namo[2].
Karalius Lertajus nemėgo kariauti. Paminėti tik keli atvejai, kai jis buvo priverstas išeiti į karą 1359 m. prieš Frė ir Naną.
Karalius buvo astronomijos ir astrologijos žinovas. Jis perdarė kalendorių, o karaliaus rūmuose buvo įsteigęs astrologijos mokyklą. Karaliaus Lertajaus Sukotajuje pastatytų rūmų ir kiti visuomeninių pastatų griuvėsiai išliko Sukotajaus istoriniame parke iki šių dienų.
Per savo valdymo metus karalius Lertajus ne tik išsaugojo, bet net praplėtė karalystės ribas Nano ir Frė sąskaita. Karalystėje nebuvo ekonominio nuosmukio ženklų. Priešingai – sparčiai vyko kelių bei visuomeninių pastatų statyba; palaikomi tamprūs diplomatiniai ir kultūriniai santykiai su tolimuoju Ceilonu. O grėsmingas pietų kaimynas Ajutajos karalystė, nepaisant to, kad iš ten masiškai bėgo vergai, nei karto nedrįso įsiveržti į Sukotajų.
Karaliaus tiksli mirties data nežinoma, manoma, kad mirė apie 1368–1370 m., o sostą paveldėjo jo sūnus, princas Leutajus. Po mirties jam suteiktas vardas Tamarača I buvo religinis vardas, kurį paskui naudojo ir kiti Sukotajaus karaliai.
Sic transit gloria mundi. Šio karaliaus vardas buvo pamirštas iki 1833 m., kada buvo iššifruotas akmenyje iškaltas jo valdymo laikų aprašymas. Vėliau, 1912 m., buvo surastas iš išspausdintas karaliaus parašytas traktatas apie budizmo kosmologiją „Traibumikatas“ („Trys pasauliai“) (Traibhumikatha arba Traiphuum Phra Ruang)[3]. Religinis tekstas aprašo skirtingus budizmo kosmologijos pasaulius bei karmos transformaciją.
Išnašos redaguoti
- ↑ Vaizdas iš Vat Sutato (Wat Suthat) šventyklos.
- ↑ Karalius Tamaračas I Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Traiphumikatha, Traiphum Phra Ruang, Lithai, Bangkok 1982 m. ISBN 9789747919875
Litajus Gimė: ? Mirė: 1368 m.
| ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Nguanamomas |
Sukotajaus karalius 1347-1368 m. |
Po to: Leutajus |
Nuorodos redaguoti
- Берзин Э.О. Юго-Восточная Азия в XIII–XVI веках. Наука, Москва, 1982 m.
- Karalius Lertajus Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto. rus.
- Sukotajaus karalystės istorija Archyvuota kopija 2010-09-26 iš Wayback Machine projekto. rus.