Lingonai (lot. lingones) – keltų gentis, gyvenusi Galijoje ties Senos ir Marnos ištakomis.

Galijos žemėlapis, kuriame apytiksliai parodytos lingonų žemės (piečiau Belgikos pietinio kyšulio).

Dalis lingonų maždaug 400 m. pr. m. e. persikėlė per Alpes ir apsigyveno Cizalpinėje Galijoje (Š. Italija) ties Po upės žiotimis. Šie lingonai buvo dalis keltų genčių antplūdžio, kuriame dalyvavo ir bojai bei senonai ((Polybius, Histories ii.17). Gali būti, kad lingonai 390 m. pr. m. e. dalyvavo plėšiant Romą.

Galijos lingonai I a. buvo romanizuoti, jie gyveno turtingoje urbanizuotoje visuomenėje Langro (Langres) ir Dižono (Dijon) regione, kaldino savo monetas. Tačiau 69 m. jie įsivėlė į batavų sukilimą, kurį aprašė Tacitas.

Strategijos žinovas Sekstas Julijus Frontinas (Sextus Julius Frontinus), seniausio išlikusio romėnų karybos vadovėlio „Strategematicon“ autorius, taip aprašė lingonus:

„Kare, vykusiame valdant imperatoriui Cezariui Domicianui Augustui Germanikui, kurį Galijoje pradėjo Gajus Julijus Civilis (Gaius Julius Civilis), labai turtingas lingonų miestas, prisijungęs prie Civilio maišto, bijojo, kad juos nusiaubs artėjanti Cezario kariuomenė. Bet gyventojai, skirtingai nei bijota, liko nepaliesti ir neprarado turto, todėl jie vėl tapo lojaliais Romai, ir perdavė man septyniasdešimt tūkstančių ginkluotų vyrų.“

Jų sostinė vadinosi Andematunas (Andematunnum), vėliau – Lingonas, o dabar – Langras (Aukštutinės Marnos departamentas, Prancūzija). Miestas buvo pastatytas ant uolingo kyšulio virš Marnos upės, jame iki šiol likę dalis viduramžių įtvirtinimų, iš kurių atsiveria panoraminis vaizdas į Marnos slėnį, Langro plynaukštę ir Vogėzų kalnus.

Šv. Mamo katedra, pastatyta Burgundijos romaniniame stiliuje, pradžioje buvo senovinės Lingonų vyskupijos, besivaržiusios su Dižono vyskupija, katedra. Trys iš pirmųjų vyskupų tapo kankiniais apie 407 m. įsiveržus vandalams.

Romėnų Britanijoje II ir III a., sprendžiant pagal įrašus ir štampuotą keramiką, stovėjo dvi lingonų kohortos, suformuotos iš lingonų, gyvenusių Dižono ir Langro regione.

Nuorodos redaguoti