Ligajai – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, apie 5,5 km į vakarus nuo Salako, Gražutės regioninio parko teritorijoje.

Ligajai
Vieta Zarasų raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 1,408 km²
Kranto linijos ilgis 16,84 km
Kilmė ledyninis
Vidutinis gylis 7,0 m
Didžiausias gylis 26,1 m
Įteka Ligaja, 6 bevardžiai upeliai
Išteka Ligaja
Žemėlapis rodantis vietą.
Ligajai
Koordinatės 55°34′52.78″ š. pl. 26°0′43.27″ r. ilg. / 55.5813278°š. pl. 26.0120194°r. ilg. / 55.5813278; 26.0120194
Ligajų ežeras nuo Kiemonių piliakalnio

Ežero krantai aukšti, statūs, apaugę medžiais ir krūmais. Ligajų plotas − 1,4 km², giliausia vieta – 25,6 m, vidutinis gylis − 7 m. Kranto linija labai vingiuota ir yra per 16,8 km (su salų krantų linijomis).

Ežeras ilgas ir siauras, nusidriekęs iš pietvakarių į šiaurės rytus – 4,85 km, plotis – iki 0,68 km. Altitudė 149,5 m. Dugnas išraižytas duobių ir sėklių, atabradas siauras, pakrantės, ypač pietinėje ežero dalyje, smarkiai užžėlusios. Ežere yra 7 miškingos salos (Agarinė 5,17 ha, Pušelinė 2,93 ha, Liepų 0,62 ha, bevardės 0,19 ha, 0,04 ha, 0,02 ha ir 0,01 ha), kurių bendras plotas 8,98 ha[1]. Vandens skaidrumas apie 4 m. Pietinėje pakrantėje stūkso Salako miškas, šiaurinėje – Girelės ir Beržyno miškai. Per ežerą iš pietvakarių į šiaurės rytus teka LigajaAntalieptės tvenkinį). Aplink telkšo keletas smulkių ežerų: Ligajykštis, Kovinis, Kovinėlis, Avinuostėlis.

Ligajuose gausu lydekų, ešerių, karosų, lynų, raudžių, karšių, kuojų. Yra šapalų, meknių.

Kaimai prie Ligajų: Gruodiškė, Aviniuosta, Čepeliškės, Vilkiškės, Ūžėniškės, Trinkuškiai. Veikia kaimo turizmo sodyba. Greta ežero stūkso Ūžėniškių piliakalnis (pietvakariuose), Kiemionių piliakalnis (šiaurės rytuose), Čepeliškių pilkapiai. Pietine pakrante eina kelias  4918  DaugailiaiŠlepečiaiSalakas .

Vandenvardis Ligajai̇̃ kilęs, matyt, iš lygus („plynas, be įdubų“).[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Ligajai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 607
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 191